2025 m. spalio 8–9 d. Viešojo saugumo tarnyba organizavo vieną iš bendrų treniruočių etapų – Vidaus reikalų ministerijos Jungtinių specialiųjų pajėgų pratybas, kurios sutelkė elitinius Lietuvos saugumo padalinius bendroms pratyboms Kauno apskrityje. Pratybose dalyvavo Viešojo saugumo tarnybos (VST) Operatyvaus reagavimo kontratakos komanda ORKA, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Specialiosios paskirties skyrius „Kovas“ ir Policijos antiteroristinių operacijų rinktinė „Aras“. Visos šios pajėgos – vieni geriausiai parengtų ir operatyviausių šalies pareigūnų, nuolat pasiruošusių reaguoti į sudėtingiausias grėsmes.
Taktika, sinergija, pasitikėjimas
„Šie padaliniai yra pirmieji, kuriems tenka veikti pačiose sudėtingiausiose situacijose. Tai žmonės, pasirengę įvykdyti sudėtingiausias užduotis ir rizikuoti dėl savo kolegų ir visuomenės saugumo. Būtent dėl to bendros treniruotės yra būtinos – jos stiprina tarpusavio supratimą ir užtikrina, kad, kilus realiai grėsmei, veiktume vieningai ir operatyviai,“ – teigė Viešojo saugumo tarnybos vadas generolas Viktoras Grabauskas.
Bendros pratybos leidžia suderinti veiksmų standartus, patikrinti komunikacijos ir vadovavimo procesus bei išbandyti greito reagavimo scenarijus, kai kelios institucijos turi veikti kartu. Tokios treniruotės yra gyvybiškai svarbios atsakant į terorizmo grėsmes, strateginių objektų užgrobimo atvejus ar incidentus pasienyje.
Dvi intensyvios dienos – praktiniai pratimai realiomis sąlygomis
Pirmąją pratybų dieną Viešojo saugumo tarnybos poligone, Kauno rajone, vykę pratimai apėmė situacinio šaudymo užduotis, taktinį mokymą ir simuliacijas, skirtas netikėtoms grėsmėms spręsti. Dalyviams buvo sudarytos sąlygos praktikuoti greitą įvertinimą ir sprendimų priėmimą sudėtingose situacijose, naudojant specializuotą įrangą ir techniką.
Antrąją dieną treniruotės vyko Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje – strategiškai svarbiame infrastruktūros objekte, kurio strateginę apsaugą užtikrina Viešojo saugumo tarnyba – treniruotasi realiomis operacijų sąlygomis. Tokie scenarijai leidžia įvertinti, kaip greitai ir tiksliai pajėgos sugeba perimti kontrolę, neutralizuoti grėsmę ir užtikrinti objekto bei aplinkinių gyventojų saugumą.
Pratybų reikšmė ir ateities planai
„Tokios pratybos ne tik didina mūsų pasirengimą, bet ir atveria galimybes pasisemti naujų žinių bei patirčių. Planuojama rengti daugiau panašių bendrų pratybų, nes tai – Lietuvos saugumo stiprinimas,“ – sakė generolas V. Grabauskas. Jis pabrėžė, kad nuoseklus standartų suderinimas ir reguliarios tarpinstitucinės pratybos stiprina valstybės pasiruošimą ekstremalių situacijų atveju.
Ši naujiena parengta pagal Viešojo saugumo tarnybos informaciją
