Istorija iš gyvenimo: didžiausia klaida – laiku nepasitikrinti

0
5
Jovita Poškuvienė
Jovita Poškuvienė

„Nebuvau pareiginga pacientė, kuri tikrinasi sveikatą pagal prevencines programas, – pokalbį pradeda 52-ejų Jovita Poškuvienė, beveik prieš septynerius metus įveikusi gimdos kaklelio vėžį. – Net pajutusi pirmuosius neįprastus kūno siunčiamus signalus, neskubėjau apsilankyti pas gydytojus. Dabar žinau, kad tai yra klaidos, kurių nekartoti noriu paskatinti visas moteris.“

Įtarė, bet nesitikėjo

Kad serga gimdos kaklelio vėžiu, J. Poškuvienė sužinojo ligai jau pažengus, kai atsirado sunkių, gyvybei grėsmingų simptomų. Tik tada moteris suskubo kreiptis į medikus ir ieškoti sutrikusios sveikatos priežasčių.

„2017 metų kovo pabaigoje dėl nesustabdomo kraujavimo buvau skubiai nuvežta į Klaipėdos respublikinės ligoninės priimamąjį, – istoriją nuo pat pradžių pradeda pasakoti pašnekovė. – Prisipažinsiu, iki to lemiamo momento kelis mėnesius jau jutau tam tikrus simptomus – tarpmenstruacinį kraujavimą. Nors nieko neskaudėjo, žinojau, kad reikia užsiregistruoti pas gydytoją, bet vis atidėliojau. Tą dieną, kai atsidūriau priimamajame, supratau, kad situacija labai rimta – pakako pažvelgti į mane priėmusios gydytojos veidą. Vėliau diagnozę patvirtino ir magnetinis rezonansas bei biopsija – antros B stadijos gimdos kaklelio vėžys. Taip prasidėjo mano kelionė onkologinės ligos keliu.“

J. Poškuvienė neslepia tuomet patyrusi didžiulį šoką, kurį lydėjo ašaros, pyktis, neviltis, liūdesys, klausimai – kodėl aš, kodėl man? „Kaip paguodos bandžiau ieškoti informacijos internete. Rezultatas buvo priešingas: sausa statistika išgąsdino, vaizduotė įsišėlo – piešė pačius baisiausius scenarijus, – prisiminimais dalijasi pašnekovė. – Gerai, kad neturėjau daug laiko savęs gailėti ir graužtis, nes balandžio pradžioje jau buvo pradėtas gydymas, kuris pareikalavo daug fizinių ir psichinių jėgų.“

Sveikti padeda palaikymas

Viešindama savo istoriją, J. Poškuvienė sako norinti paskatinti visus labiau rūpintis sveikata, būtinai dalyvauti ligų prevencijos programose, pajutus nemalonius simptomus neatidėlioti apsilankymo pas gydytojus. „Gal tai ir nepadės išvengti vėžio, bet dažnu atveju pavyks laiku nustatyti ligą, taikomas gydymas bus mažiau žalojantis, o rezultatai – geresni“, – sako pašnekovė.

Šiandien, laimei, J. Poškuvienė šalutinių gydymo padarinių beveik nejunta. Gerai savijautai įtakos turi ir aktyvus gyvenimo būdas, sveikesnė mityba. „Stengiuosi būti fiziškai aktyvi, valgyti kokybišką maistą. Jau daugiau nei šešerius metus orų prognozes sužinau rytinio pasivaikščiojimo su šuneliu metu, o ne iš televizijos“, – apie pakitusią rutiną pasakoja moteris ir priduria, kad įveikti ligą padėjo ne tik profesionalūs medikai, pakeistas gyvenimo būdas, bet ir sutuoktinis, kuris, nesiskųsdamas dėl tenkančio didelio fizinio bei emocinio krūvio ėjo koja kojon onkologinės ligos gydymo keliu. „Su nuostaba supratau, kad sulaukiu daug palaikymo – susirgusią rūpesčiu apgobė artimieji, draugai, dukra, kolegos, sodo kaimynai. Visiems jiems esu be galo dėkinga“, – šypsosi moteris.

Jovita.png

J. Poškuvienės asmeninio archyvo nuotr.

Paramą suteikti kitiems

J. Poškuvienė pasakoja, kad nors sveikimo kelias buvo sunkus, į darbą grįžo gana greitai – tikėjosi, kad taip pavyks greičiau atsistoti ant kojų. „Po gydymo jaučiausi blogai: nuolat tirpo galūnės, skaudėjo sąnarius, nebuvo jėgų. Taigi, pagalvojau, kad buvusi rutina padės greičiau grįžti į senas vėžes. Be to, ėmiau intensyviau sportuoti – iki ligos lankytas lotynų šokių pamokas pakeitė kalanetika, zumba, kūno rengyba. O širdžiai ir sielai atgaiva yra savanorystė Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijoje“, – pasakoja moteris. 

Šioje organizacijoje J. Poškuvienė yra pacientų gidė. Ji, kaip ir kiti savanoriai, padeda onkologiniams pacientams arba jų artimiesiems spręsti praktinius gyvenimo klausimus, nepasiklysti informacijos apie ligą gausoje, įkvepia kasdienybėje ir neša viltį. 

„Pacientų gide tapau netiesiogiai paskatinta vyro. Atsimenu, kartą po gydymo seanso jis papasakojo apie sutiktą moterį, kuri laukė chemoterapijos. Ji nuoširdžiai stebėjosi, kad sutuoktinis mane atlydėjo, laukia už durų, ir guodėsi, jog kaskart po procedūrų grįžta namo, tvarkosi, gamina maistą savo vyrui, o šis priekaištauja, kad neskanu, ne taip, negerai… Taigi vedama minties, kad kitam gal ne taip pasisekė kaip man, gal jis neturi tokio palaikymo, kokį turiu aš, apsisprendžiau savanoriauti. Jausiuosi laiminga, jei kam nors bent šiek tiek padėsiu, nes niekas nenusipelno būti paliktas vienas su liga“, – pokalbį viltingai baigia J. Poškuvienė.

Aptikus anksti, galima visiškai išgydyti

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Onkoginekologijos centro vadovė prof. dr. Daiva Vaitkienė sako, kad gimdos kaklelio vėžys yra trečia pagal dažnumą moterų onkologinė liga. Kasmet visame pasaulyje registruojama per pusę milijono naujų jos atvejų. Laimei, nustačius anksti, šį onkologinį susirgimą galima visiškai išgydyti. 

„Plika akimi dar nematomas gimdos kaklelio vėžys arba ikivėžinė būklė yra išgydomi šimtu procentų. Tačiau stadijai sunkėjant – procentų mažėja, – pabrėžia gydytoja. – Kai nustatoma pirmoji stadija ir vėžys nėra išplitęs už gimdos kaklelio ribų, penkerių metų išgyvenamumas siekia net 95 procentus, o nustačius sunkiausią ketvirtąją stadiją, penkerius metus išgyvena vos 15 procentų pacienčių.“ 

Prof. D. Vaitkienės teigimu, dauguma onkologinių ligų ankstyvose stadijose neturi simptomų. Dažna gimdos kaklelio vėžio diagnozę išgirdusi moteris teisinasi, kad nesitikrino, nedalyvavo prevencinėje programoje, nes nieko bloga nejautė, niekur neskaudėjo. „Nereikia laukti kokių nors simptomų, būtina dalyvauti prevencinėje programoje ir tikrintis nustatytu dažnumu. Reikėtų įsidėmėti, kad prevencinės programos yra skirtos sveikiems žmonėms, kad būtų aptikta dar ikivėžinė būklė ir ligai kelias būtų užkirstas laiku“, – sako Onkoginekologijos centro vadovė. 

prof. dr. Daiva Vaitkienė.png

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų nuotr.

Apsaugo vakcina

Daugelis žino, kad gimdos kaklelio vėžį sukelia žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Jis, pasak prof. D. Vaitkienės, neturi simptomų ir juo galima užsikrėsti vos pradėjus lytinį gyvenimą. „Gerai tai, kad didžiajai daliai žmonių virusas išnyksta savaime. Tačiau net ir jam išnykus, imunitetas prieš šį virusą nesusidaro, taigi juo per gyvenimą galima užsikrėsti šimtus kartų. Jeigu imuninė sistema žmogaus papilomos viruso neįveikia ir jis lieka organizme, išauga tikimybė susirgti gimdos kaklelio vėžiu“, – sako gydytoja. 

„Taigi ką dar galima padaryti – vienuolikos metų sulaukusius sūnus ir dukras paskiepyti ligonių kasų finansuojama vakcina nuo ŽPV. Ji tikimybę susirgti vėžiu sumažina net iki 80 procentų. Skiepytis šia vakcina asmeninėmis lėšomis gali ir vyresnės moterys, tik veiksmingumas, žinoma, jau bus mažesnis. Tačiau, pasitarus su gydytoju, pasiskiepyti vis tiek verta“, – sako prof. D. Vaitkienė. 

Gydytojos teigimu, tikėtis, kad gimdos kaklelio vėžys aplenks, nes moteris jau vyresnė, seniai neturi lytinių santykių, sveikai gyvena, būtų naivu. „Ši onkologinė liga vystosi lėtai – dešimtmečius, vadinasi, atsirasti gali bet kuriuo gyvenimo metu. Tačiau dažniausiai ji nustatoma trisdešimt penkerių–penkiasdešimties metų amžiaus moterims. Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa skirta moterims jau nuo 25-erių, tad išties galima laiku aptikti ikivėžinius pakitimus ir išvengti onkologinio susirgimo“, – tikina onkoginekologė, ragindama visas moteris pasitikrinti sveikatą. 

Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa VLK infografikas.png

Infografiką galite atsisiųsti iš čia.

Daugiau infografikų rasite čia.

(Asmeninio archyvo nuotr.)

Kauno teritorinės ligonių kasos informacija

Ligonių kasos kviečia:

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus