Darbo jėgos rodiklis pasiekė beveik prieš du dešimtmečius fiksuotas aukštumas (duomenų komentaras)

Plačiau: https://www.lb.lt/lt/news/view_item/id.13496

Nepaisant neigiamos natūralios gyventojų kaitos, Lietuvos populiacija praėjusiais metais augo dėl teigiamo migracijos saldo. Tokios demografinės tendencijos reikšmingai paveikė darbo rinkos rodiklius. Sparčiai auganti darbo jėga pasiekė didžiausią lygį per pastaruosius dvidešimt metų. Tai metų pabaigoje šiek tiek padidino nedarbą, bet didelių pavojaus signalų nematyti. Nepaisant vangios Lietuvos ekonomikos raidos, dirbančiųjų skaičiaus augimas metų pabaigoje buvo didesnis, nei tikėtasi, todėl darbo rinka ir toliau išlieka atspari.

Naujausius duomenis komentuoja Ekonomikos departamento vyresnioji ekonomistė Justina Zajankauskaitė

Pastarųjų metų palankios migracijos tendencijos reikšmingai veikia darbo rinkos rodiklius: darbo jėgos skaičius pasiekė kone aukščiausią lygį per du dešimtmečius. 2023 m. ketvirtąjį ketvirtį ekonomiškai aktyvių gyventojų skaičius pasiekė 1 572 tūkst. ir buvo net 3,9 proc. didesnis nei prieš metus. Per devyniolika metų paskutinį kartą didesnis dirbančiųjų ir bedarbių skaičius (1 578 tūkst.) buvo fiksuotas tik 2005 m. pradžioje (žr. A pav.). Didžiausią nuo duomenų skelbimo pradžios darbo jėgos augimą lėmė pakilęs darbo jėgos aktyvumo lygis, tačiau daugiausia – padidėjusi populiacija. Išankstiniais duomenimis, 2024 m. sausio 1 d. nuolatinių Lietuvos gyventojų skaičius šalyje siekė apie 2,89 mln. ir buvo didžiausias per pastaruosius aštuonerius metus. Nepaisant neigiamos natūralios gyventojų kaitos, Lietuvos populiacija augo dėl teigiamo migracijos saldo, kurį daugiausia veikė iš užsienio atvykę imigrantai (žr. B pav.).

Sparčiai didėjusi darbo jėga metų pabaigoje šiek tiek padidino nedarbą, bet apskritai blogų signalų darbo rinkoje nematyti. Pernai vidutinis nedarbas šalyje sudarė 6,8 proc. ir buvo panašaus lygio kaip ir prieš pandemiją. Metų pabaigoje nedarbo lygis padidėjo iki 7,4 proc. ir buvo 1,0 proc. punkto didesnis nei prieš metus, o pašalinus sezono įtaką, – 0,6 proc. punkto didesnis nei ankstesnį ketvirtį (žr. C pav.). Metinį nedarbo lygio padidėjimą daugiausia lėmė dėl išaugusio migracijos masto reikšmingai padidėjęs darbingo amžiaus gyventojų skaičius. Labiausiai padidėjo jaunų asmenų nedarbo lygis, kuris analizuojamu laikotarpiu sudarė apie 18 proc. ir buvo net 6 proc. punkto didesnis nei prieš metus, tačiau mažesnis nei 2020 m. piko metu (23 %) (žr. D pav.). Praėjusių metų antrąjį pusmetį pastebimai pagausėjo naujų, neseniai darbo netekusių bedarbių (žr. E pav.). Darbo iki 1 mėn. neturintys bedarbiai 2023 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė apie 13 proc. visų šalies bedarbių – daugiausia nuo pandemijos pradžios. Tiesa, kol kas darbo paieškos naujiesiems bedarbiams ilgai netrunka, kadangi ilgalaikių bedarbių dalis, palyginti su visų bedarbių skaičiumi, tebėra maža. Užimtumo tarnybos skelbiamas registruotas nedarbas taip pat nerodo blogėjančios situacijos: šių metų sausio mėn. bedarbių ir darbo jėgos santykis sudarė 9,3 proc. (žr. C pav.) ir per metus beveik nepadidėjo. Toliau augantis dirbančiųjų skaičius ir gerėjantys darbuotojų samdos lūkesčiai rodo įmonių siekį išsaugoti darbuotojus, nepaisant jau dvejus metus neaugančios ekonomikos.

Nepaisant vangios Lietuvos ekonomikos raidos, sparčiai augantis dirbančiųjų skaičius rodo darbo rinkos atsparumą. Metų pabaigoje užimtų gyventojų skaičiaus metinis augimas paspartėjo iki 2,7 proc. ir sudarė 1,454 mln. Toks didelis dirbančių gyventojų skaičius fiksuotas tik 2007 m. (žr. A pav.). Prie palankių užimtumo tendencijų prisideda iš užsienio atvykstantys dirbti imigrantai: atvykusiųjų ir išvykusiųjų skirtumas praėjusiais metais buvo daugiau kaip 38 tūkst. asmenų. Sparčiai (12 %) kylantis darbo užmokestis taip pat skatina gyventojus įsitraukti į užimtųjų gretas. Tiesa, darbuotojų samda įvairiuose ekonomikos sektoriuose nevienoda. Pavyzdžiui, dirbančiųjų ypač gausėja informacinių technologijų įmonėse, švietimo įstaigose (atitinkamai 18 ir 16 % per metus), kur, kaip rodo laisvų darbo vietų statistika, susiduriama su nemenku darbuotojų trūkumo iššūkiu. Statybos darbų apimčiai sparčiai didėjant, darbdaviai taip pat įdarbina daugiau darbuotojų. Su sunkumais susiduriančiose veiklose samda – mažiau palanki. Gamybos pajėgumų panaudojimo lygiui nukritus į itin žemą lygį, besitraukiant apdirbamosios gamybos pardavimams, užimtųjų skaičius apdirbamosios gamybos sektoriuje nebeaugo, o kitose pramonės šakose netgi sumažėjo (žr. F pav.). Lėtėjantis nekilnojamojo turto rinkos aktyvumas taip pat užkirto kelią darbuotojų samdymui, kur užimtųjų buvo net 18 proc. mažiau nei prieš metus.

Įžvalgos dėl prognozių. Pagal Lietuvos banko gruodžio mėn. atnaujintas makroekonominių rodiklių prognozes, 2023 m. ketvirtojo ketvirčio nedarbo lygio duomenys buvo šiek tiek prastesni, nei tikėtasi. Tiesa, geresnę darbo rinkos būklę rodo registruoto nedarbo rodiklis, kuris per metus beveik nepadidėjo. Ketvirtinė ir metinė dirbančiųjų skaičiaus raida metų pabaigoje buvo spartesnė, nei prognozuota, o tai rodo, kad darbo rinka ir toliau yra atspari. Sparčiai augant imigracijai, nedarbo lygis galėtų labiau, jei imigrantai nuspręstų likti Lietuvoje, o darbo rinkoje prasčiau nei praeityje sektųsi rasti darbą dėl sumažėjusius darbuotojų paklausos. Vis dėlto prognozuojamas ekonomikos pagyvėjimas, o užimtumo lūkesčiai išlieka stabiliame lygyje. Lietuvos ekonomikos augimo potencialui didėjanti darbo jėga yra džiuginantis pokytis, kadangi, atsigaunant ekonomikai, darbo jėgos trūkumas nebestabdys įmonių plėtros taip kaip anksčiau.

Plačiau: https://www.lb.lt/lt/news/view_item/id.13496