Ar esame pasirengę užtikrinti saugesnę interneto erdvę Lietuvoje?

0
3
Vygantas Vaitkuus, Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) tarybos narys
Vygantas Vaitkuus, Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) tarybos narys

Europos Sąjungos valstybėse nuo vasario 17 dienos, įsigaliojus Skaitmeninių paslaugų aktui, tapo privalomi nauji reikalavimai, kuriais siekiama suderinti tarpininkavimo paslaugų taisykles. Tokiu būdu siekiama užtikrinti saugią, prognozuojamą ir patikimą aplinką internete, kovoti su nelegalios informacijos platinimu, dezinformacijos ar kitokio neteisėto turinio plitimu, taip pat geriau apsaugoti visų tarpininkavimo paslaugų gavėjų pagrindines teises. Naujas reguliavimas atneš pokyčių bangą ne tik technologijų įmonių veiklai, tačiau ir platformų vartotojams, visuomeninėms organizacijoms bei akademinei bendruomenei, dalyvaujančiai šiuose procesuose.

Vyganto Vaitkaus, Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) tarybos nario įžvalgos

Tiesa, šis aktas nenustato neteisėto turinio sampratos, tačiau nustato reikalavimus bei procedūras paslaugų tarpininkavimo teikėjams bei priežiūros institucijoms.

Tarpininkavimo paslaugos apima įvairią internete vykdomą ekonominę veiklą, kuri nuolat plėtojama, siekiant užtikrinti greitą, saugų ir patikimą informacijos perdavimą bei patogumą visiems interneto ekosistemos dalyviams. Interneto prieigos, debesijos (angl. cloud), prieglobos (angl. hosting), susirašinėjimo (žinučių), aplikacijų parduotuvių, elektroninių prekyviečių (angl. marketplaces) bei socialinių tinklų paslaugos – tai tik kelios tarpininkavimo paslaugų rūšys.

Naujas reguliavimas įpareigoja tarpininkavimo paslaugų teikėjus kovoti su neteisėtu turiniu, atsižvelgiant į tai, jog jie vienaip ar kitaip daro įtaką jo plitimui internete, taip pat imtis aktyvių veiksmų ir užtikrinti savo paslaugų gavėjų teisių apsaugą.

Visi tarpininkavimo paslaugų teikėjai turi atnaujinti savo paslaugų teikimo taisykles, pavyzdžiui, į savo paslaugų teikimo sąlygas įtraukti informaciją apie apribojimus, kuriuos taikys. Šiuo atveju jie turės atsižvelgti į paslaugų gavėjų pateiktą informaciją, taip pat nurodyti procedūras, kurias taikys turiniui moderuoti, nurodyti vidinį  skundų nagrinėjimo mechanizmą.

Visa ši informacija turi būti pateikta aiškia, paprasta, nedviprasmiška, vartotojui draugiška forma bei būti viešai prieinama. Papildomas dėmesys turi būti skiriamas nepilnamečiams – savo paslaugų teikimo sąlygas privaloma pateikti jiems suprantama forma bei kalba.

Prieglobos paslaugų teikėjai (ang. hosting) papildomai turi sudaryti sąlygas vartotojams draugišku būdu pranešti apie neteisėtą turinį, dėl tokių pranešimų laiku priimti objektyvius bei skaidrius sprendimus dėl turinio ribojimo, nurodant ribojimo priežastį bei informuojant tiek vartotoją, tiek pranešimą pateikusį asmenį.

Sankcijos pažeidėjams ir teisės pranešėjams

Interneto platformos papildomai privalės užtikrinti paslaugų apribojimą tiems vartotojams, kurie dažnai pažeidinės jų sąlygas, pateikdami nelegalų turinį platformose. Tokiu atveju šios platformos Europos Komisijos (EK) duomenų bazėje privalo nurodyti ribojimo priežastį.

Tuo metu patikimiems pranešėjams, kuriems tokią teisę suteiks Skaitmeninių paslaugų koordinatorius, platformos privalės suteikti prioritetą, reaguojant į jų pateiktą informaciją dėl nelegalaus turinio. Reikalavimai taip pat numato pareigą užtikrinti vartotojams prieigą prie efektyvios vidinės skundų nagrinėjimo sistemos. Skundai turi būti pateikiami elektroniniu būdu bei nemokamai. Be to, turi būti informuojama apie galimybę platformų sprendimus dėl jų skundų nagrinėjimo spręsti neteisminėse ginčų sprendimo institucijose. Papildomi reikalavimai platformoms numatomi ir siekiant apsaugoti nepilnamečius, pavyzdžiui, draudimas rodyti reklamą naudojant profiliavimą. Itin didelis dėmesys skiriamas informacijos saugumui ir privatumui.

Paveiks ir prekybos platformas

Prekybos platformos (ang. online market places) papildomai privalės užtikrinti galimybę atsekti platforma besinaudojančius pardavėjus, užtikrinti jų pateiktos informacijos patikimumą, pavyzdžiui, asmens ar įmonės tapatybę. Kitas svarbus aspektas – užtikrinti, jog platformų dizainas ir funkcionalumai leistų pardavėjams įgyvendinti tiek ES, tiek Lietuvos skaidrumo reikalavimus bei sudaryti prekyvietėje sąlygas vartotojams gauti aiškią bei lengvai prieinamą informaciją apie parduodamas prekes ir paslaugas.

Svarbu paiminėti, jog reikalavimai interneto platformoms bei prekybos platformoms netaikomi mažoms (mažiau nei 50 darbuotojų bei mažiau nei 10 mln. pajamų ) ir mikroįmonėms (mažiau nei 10 darbuotojų bei 2 mln Eur metinių pajamų).

Tuo metu labai didelio masto platformoms ir interneto paieškoms sistemoms, tokioms kaip „Facebook“, „Instagram“, „Tik Tok“, „Google“, „Youtube“, „Amazon“, „LinkedIn“, „Snapchat“ ir kt. privalės suteikti prieigą prie savo sistemų algoritmų, identifikuoti, analizuoti bei vertinti sistemines rizikas dėl dezinformacijos, neteisėto turinio plitimo, imtis atitinkamų priemonių, periodiškai atlikti auditus. EK privalės užtikrinti taikomų reikalavimo įgyvendinimo priežiūrą. Už reikalavimų nesilaikymą yra numatytos didelės sankcijos – iki 6 procentų organizacijos metinės pasaulinės apyvartos.

Lietuva bei jai atstovaujančios institucijos dėl labai didelių platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų veiklos, susijusios su neteisėtu turiniu, dezinformacija, turės ribotas galimybes paveikti šių platformų veiklą. To priežastis – nė viena iš šių platformų nėra įsisteigusi Lietuvoje.

Pavyzdžiui, „Meta“ priežiūrą vykdys EK bendradarbiaudama su Airijos skaitmeninių paslaugų koordinatoriumi. Nepaisant to, kai Lietuvos Skaitmeninių paslaugų akto koordinatorius taps Europinės Skaitmeninės Valdybos nariu, turėsime galimybę kelti klausimus ir dėl itin didelių platformų sisteminių problemų, bendradarbiaudami su EK teikti jai informaciją apie itin didelių platformų vykdomus pažeidimus Lietuvos vartotojų atžvilgiu.

Europa vėluoja

Lietuvoje Skaitmeninių paslaugų akto įgyvendinimo priežiūrą atliks kompetentingos institucijos bei paskirtas koordinatorius. Visos ES valstybės narės, tarp jų ir Lietuva, iki 2024 m. vasario 17 d. taip pat turėjo paskirti savo koordinatorių – nacionaliniu mastu Reglamento įgyvendinimą koordinuosiančią instituciją.

Tenka pripažinti, jog ES valstybės vėluoja su Skaitmeninių paslaugų aktu bei kompetentingų institucijų paskyrimu. Lietuva nėra išimtis. Pagal Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo projektą, koordinatoriumi ketinama skirti Ryšių reguliavimo tarnybą. Kompetentingomis institucijomis planuojama paskirti  Vartotojų teisių apsaugos tarnybą, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą bei Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją.

Tačiau kol kas nėra nei koordinatoriaus, nei atsakingų institucijų, nors Skaitmeninių paslaugų aktas įsigaliojo vasario 17 d. Tikimasi, jog Seimas reikiamą įstatymo pakeitimą priims šių metu pavasario sesijoje.

Kaip matuosime sėkmę

Dauguma Lietuvos vartotojų naudojasi ne Lietuvoje išsteigusių tarpininkavimo paslaugų teikėjų paslaugomis, ypač kai kalbame apie interneto platformas, tokias kaip „Facebook“, „Instagram“, „Tik Tok“, „Snapchat“, „Pinterest“, „Youtube“, „Amazon“ ir t.t. Žinoma, turime ir vietinių žaidėjų šioje rinkoje – tiek socialinių tinklų, tiek įvairiausių interneto platformų bei prekyviečių, ypač išskirčiau B2C segmentą, prieglobos paslaugų teikėjų.

Atskirai verta paminėti ir vieną iš Lietuvos vienaragių – elektroninę prekyvietę „Vinted“, veikiančią daugumoje ES valstybių, JAV, Kanadoje bei JK. Tad ne ką mažiau svarbu yra susitvarkyti ir savo „nacionalinį daržą“, t. y. Lietuvoje įsisteigusių ir veiklą vykdančių tarpininkavimo paslaugų teikėjų ekosistemas, ypač prieglobos, platformų bei prekyviečių.

Galiausiai lieka klausimas, kaip matuosime DSA įgyvenimo sėkmę Lietuvos vartotojų atžvilgiu? Vienu iš svarbesnių DSA įgyvendinimo elementų galima laikyti aktyvios bendruomenės, kuri apimtų ne tik reguliuotojus, bet ir platformų naudotojus, tyrėjus, pilietinę visuomenę ir įmones, sukūrimą.

Tiek ES, tiek Lietuvos politikos formuotojai bei jų atstovai tikisi, kad internete ir socialiniuose tinkluose neliks dezinformacijos, neapykantos bei neteisėto turinio.

Deja, net ir labai optimistiškai žvelgiant į naują reguliavimo sistemą šis lūkestis praktiškai yra neįgyvendinamas. 2024 m. vasario 17 d. nebuvo ta diena, kuomet ES ir Lietuvoje interneto erdvė tapo švari ir be neteisėto turinio. Tai greičiau naujo proceso su naujomis žaidimo taisyklėmis pradžia, kuris palaipsniui keis tiek verslo, tiek vartotojų elgesį bei įpročius interneto erdvėje, taip prisidedant prie saugesnio ir labiau patikimo interneto, demokratiškesnės visuomenės raidos.

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba.

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus