Iš dvi savaites trukusios stažuotės karo alinamoje Ukrainoje grįžusio Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės Ortopedijos traumatologijos skyriaus vedėjo, gydytojo traumatologo Virgilijaus Leketo patirtis sustiprins didžiausios Pietų Lietuvos regiono gydymo įstaigos pasiruošimą darbui ekstremalių situacijų sąlygomis. Pasak gydytojo, Ukrainoje sužeistųjų traumos nė kiek nepanašios į tas, su kuriomis jam teko susidurti per visą jo kaip gydytojo profesinę karjerą. Situaciją stipriai keičia bepiločių dronų sukelti sprogimai, kurių pasekmės yra kur kas skaudesnės. V. Leketo tikinimu, apsilankius Ukrainos gydymo įstaigose, supranti, kad Lietuvosligoninės kol kas pasiruošusios dirbti tik civilinio gyvenimo, bet ne karo sąlygomis, o tam ruoštis būtina, net jeigu ir karo grėsme iš viso netikima.
Į kvietimą stažuotei Ukrainoje atsiliepė ir Alytaus ligoninė
Siekdama stiprinti savo poziciją pasiruošimui dirbti ekstremaliomis sąlygomis, Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė sudarė galimybes įstaigos atstovui dalyvauti Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kartu su nevyriausybine organizacija „Blue/Yellow“ organizuotoje stažuotėje Ukrainoje.
Šios stažuotės tikslas buvo Lietuvos gydytojams parodyti su kokiomis karinėmis traumomis tenka dirbti Ukrainos gydytojams, kokiomis sąlygomis ir priemonėmis jos yra gydomos, kaip organizuojamas darbas.
Tokių traumų mūsų gydytojai nematę
„Mūsų gydytojai tokių traumų net nematę ir neįsivaizduoja, kokios jos. Vos prieš metus traumos dažniausiai būdavo šautinės. Dabar dažniau tenka gelbėti dronų sužalotų žmonių gyvybes. Sužeistas kareivis karo lauke gali praleisti ir dvi paras, nes jo iš ten paimti tiesiog nėra galimybių. Iš fronto juos paima ir į ligonines veža naktimis. O po ilgo laiko patirtų sužeidimų gydymas tampa labai komplikuotas“, – pasakojo V. Leketas.
Pasak jo, pacientai ten dažniausiai jauni žmonės su baisiais plėštiniais sužalojimais, gangrenuojančiomis galūnėmis, kurias jau reikia amputuoti.
„Su tokiomis traumomis medikai ten susiduria kasdien po keletą kartų, o aš per visą savo darbo praktiką esu matęs vos keletą panašių“, – pasakojo gydytojas.
Leketas tikino, kad gydytojų darbas karo sąlygomis yra labai įtemptas, tačiau pačių gydytojų darbo rankų Ukrainoje netrūksta. Didžioji dalis medikų – jauno amžiaus – per trisdešimt metų. Tačiau nuovargis čia jaučiamas labai stipriai.
„Jie dirba labai daug ir pasiaukodami, nors yra labai pavargę nuo karo. Tačiau Ukrainos žmonių stiprybė ir užsispyrimas mane žavi. Klausiau jų, ar nepaprasčiau būtų agresoriams atiduoti sritis, dėl kurių kovojama, ir taip pabaigti karą, tačiau jie tvirtai laikosi savo – juk tose teritorijose gyvena jų žmonės ir dėl jų pasiduoti niekas neketina. Ukrainiečiai be proto užsispyrę, šitos tautos nepaimsi“, – pasakojo V. Leketas.
Virš galvų skraidę dronai kėlė sąmyšį
Pasiteiravus, kodėl ryžosi vykti į tokią pavojingą stažuotę Ukrainoje, Ortopedijos traumatologijos skyriaus vedėjas sakė turėjęs tokių užmojų vos prasidėjus karui, tačiau tuo metu tokių galimybių nebuvo. Kai tik atsirado galimybė vykti į 6-ąją ir paskutinę Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kartu su nevyriausybine organizacija „Blue/Yellow“ organizuotą stažuotę, dvejonių ir baimių nekilo. V. Leketo tikinimu, daugiau baimių turėjo artimieji.
Tiesa, gydytojui teko girdėti ir virš galvų zvimbiančius dronus, trumpam kildavo sąmyšis, tačiau jų garsams nutolus ir sprogimams pasigirdus už kelių kilometrų, vėl viskas stodavo į savo vėžes.
Sau kėlė daugiau tikslų
„Sau be medicininių tikslų buvau išsikėlęs ir dar vieną – pamatyti civilių žmonių gyvenimą, pabendrauti su jais, pajausti jų nuotaikas. Pavojaus sirenos čia kaukia bent du kartus per dieną, tačiau jau niekas nepuola slėptis, kaip buvo įprasta karo pradžioje. Civilių gyvenimas čia ganėtinai įprastas – žmonės lankosi kavinėse, parduotuvėse, o jose visko pilna. Kariams išgyventi čia sudėtinga, jų sužeidimai būna žiaurūs ir jų kiekiai ligoninėse milžiniški. Aš vis pagalvoju, iš kur ukrainiečiai gauna tiek tų karių“, – svarstė V. Leketas.
Lankėsi pafrontės miestuose
Lietuvių medikai lankėsi keliuose pafrontės miestuose – Dnipro, Charkivo, Zaporižios, teko lankytis ir netoli Pokrovsko, kur šiuo metu vyksta aktyvūs karo veiksmai. Nors į aktyviąsias zonas niekas neįleidžia, tačiau teko pabūti visai netoli jų.
Leketas daugiausia laiko praleido specializuotoje karinių traumų gydymo Mečnikovo ligoninėje, kur sužeistieji greitosios medicininės pagalbos automobiliais atgabenami iš pafrontėse esančių stabilizavimo punktų.
Ruoštis būtina, net jei netikime karo grėsme
Gydytojas įsitikinęs, kad mūsų šalies ligoninėms iki pasiruošimo dirbti ekstremaliomis sąlygomis yra labai toli ir ne tik dėl organizuotumo ir patirties stokos dirbti karo sąlygomis, bet ir dėl įrangos, įvairių medicininių priemonių, jų kiekių ir net finansinių pajėgumų. Ukrainos ligoninės gauna labai daug paramos tiek medicinine įranga, tiek priemonėmis, medikamentais.
„Mes turime tam ruoštis, net jeigu ir karo grėsme netikime. Ukrainiečiai irgi netikėjo. Pirmosiomis karo dienomis suirutės čia netrūko, tačiau ilgainiui viskas buvo sudėliota į savo vietas.
Tikiu, kad naudos ši stažuotė tikrai turės ir mūsų šalies ligoninėms. Bet iš tikrųjų važiuoti į Ukrainą reikėtų ne dviem savaitėms, o bent keliems mėnesiams ir dirbti, o ne stebėti. Jeigu būtų tokia galimybė, aš važiuočiau“, – tikino Ortopedijos traumatologijos skyriaus vedėjas.
Ši naujiena parengta pagal Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės informaciją
