Įgyvendinant nacionalinį žuvivaisos planą, į šalies vandens telkinius išleista per 60 tūkstančių lynų

Praėjusią savaitę baigti dvivasarių lynų įveisimo į Lietuvos ežerus darbai. Vykdant Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius 2025 metų planą, Žuvininkystės tarnybos žuvivaisos specialistai į neišnuomotus vandens telkinius išleido 61 445 vnt. lynų. Lynai natūraliai dauginasi Žuvivaisos departamento Pietų regiono žuvivaisos skyriaus Simne tvenkiniuose, o mailius, paaugintas iki vidutiniškai 12 g svorio, išgaudomas ir naudojamas numatytų vandens telkinių įžuvinimui.

Šiemet lynais papildyti Alksnaitis ir Ukojas (Ignalinos r. sav.), Didžioji ir Mažoji Dailidės (Alytaus m. sav.), Neveiglas (Alytaus r. sav.), Kalotė (Klaipėdos r. sav.), Balčiai (Utenos r. sav.), Grūda (Varėnos r. sav.) bei Papilio tvenkinys (Biržų r. sav.). Didžiausias kiekis lynų – 38 tūkst. vnt. – išleistas į Metelio ežerą (Lazdijų r. sav.), atsižvelgiant į jo dydį ir ekologinę reikšmę.

Pagal Žemės ūkio ministerijos patvirtintus iki 2028 m. galiosiančius Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius planus, kasmetinis dvivasarių lynų išleidimo kiekis yra gana stabilus – 30–40 tūkst. vnt. Tačiau šiais metais tvenkiniuose jų užaugo daugiau, todėl įžuvinta ženkliai didesnis skaičius. Palyginimui: 2024 m. į ežerus buvo išleista 40,2 tūkst. vnt., 2023 m. – 31,45 tūkst. vnt. Be to, papildomai 28,2 tūkst. vnt. lynų buvo įžuvinta iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų, kurias skiria Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.

Lynas (Tinca tinca) – karpžuvių būrio, karpinių šeimos žuvis, dažnai vadinama Lietuvos nacionaline žuvimi. Tai ilgaamžė rūšis – lynai gali gyventi iki 20 metų. Įprastai Lietuvoje pagaunami 20–35 cm ilgio ir 2–2,5 kg svorio individai, nors ši žuvis gali užaugti ir iki 70 cm ilgio bei 7,5 kg svorio. Lynams būdingas kresnas, gleivėtas kūnas, juodai žalsva nugara, žalsvai auksiniai šonai ir gelsva papilvė. Mažos rausvos akys geriau fiksuoja judančius objektus, o burnos kampuose esantys ūseliai padeda surasti maistą dugne.

Šios žuvys yra visaėdės. Jos minta vandens augalų ūgliais, dumbliais, vėžiagyviais, vabzdžiais, moliuskais ir dėlėmis. Lynai pasižymi ir svarbia ekologine funkcija – maitindamiesi surenka ant dugno nusėdusias maisto liekanas, mažina puvimo procesus, o vartodami dumblius padeda išvengti pernelyg gausaus vandens žydėjimo. Aktyviausi jie būna nuo gegužės iki rugsėjo, o rudenį, vandeniui atšalus žemiau 8 °C, nustoja maitintis ir dažnai įsirausia į dumblą, taip pasiruošdami žiemoti.

Įveisdama lynus į Lietuvos vandens telkinius, Žuvininkystės tarnyba ne tik palaiko šios rūšies populiaciją, bet ir prisideda prie biologinės įvairovės, gamtinių išteklių gausinimo bei tvarios žuvininkystės plėtros šalyje.

Ši naujiena parengta pagal Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos informaciją

Parašykite komentarą

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

Populiaru

Daugiau panašių naujienų
SUSIJĘ