Prisimenant Antaną Žmuidzinavičių

Antanas Žmuidzinavičius gimė 1876 m. spalio 31 d. Seirijuose. Nuo pat mažumės buvo imlus mokslui ir menui. 1890–1894 m. mokėsi Veiverių mokytojų seminarijoje, vėliau mokytojavo Lenkijoje. Toliau lavinosi užsienyje: 1898 m. mokėsi tapybos Varšuvoje, 1903 m. – Sankt Peterburge, 1904–1906 m. – Paryžiuje, 1908 m. – Miunchene (keturis mėnesius gyveno kartu su Petru Kalpoku), 1912 m. – Hamburge. 1915–1918 m. dėstė piešimą Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje.

A. Žmuidzinavičius atsidavė kūrybiniam darbui Lietuvoje tautinio atgimimo metais. 1906 m. lapkritį vaidino Miko Petrausko operoje „Birutė“. 1907 m. sausio 9 d. kartu su kitais Lietuvos menininkais surengė Pirmąją lietuvių dailės parodą Vilniuje. Tais pačiais metais įkūrė Lietuvių dailės draugiją. 1908 m. tapo Vilniaus dailės draugijos nariu.

Besikuriančios valstybės akivaizdoje A. Žmuidzinavičius atsiskleidė ir kaip visuomenės veikėjas. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, liko Lietuvoje. Įsitraukė į Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti veiklą. 1917 m. dirbo laikraščio „Lietuvos aidas“ redaktoriumi. Padėjo organizuoti Vilniaus konferenciją. Prisidėjo prie Lietuvos tautinės trispalvės vėliavos sukūrimo. 1918 m. sukūrė pirmojo Lietuvos kariuomenės kario uniformos projektą.Tais pačiais metais nupiešė Vytį, kuris ilgainiui tapo neoficialiu valstybės herbu, dažnai naudotu tarpukario Lietuvoje. 1919 m. dalyvavo pasitarimuose dėl nacionalinės valiutos įvedimo. Sukūrė pirmąjį lietuviškąjį pinigą – muštinį.

Tautines idėjas A. Žmuidzinavičius skleidė ir už Lietuvos ribų. Kaip Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) narys, A. Žmuidzinavičius buvo paskirtas rinkti lėšas bei formuoti LŠS būrius Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV). A. Žmuidzinavičius JAV pasiekė 1922 m. vasario 3 d., o savo misiją vykdė iki 1923 m. lapkričio 30 d. Šiuo laikotarpiu lėšų rinkimas LŠS nebuvo itin sėkmingas, tačiau A. Žmuidzinavičiaus vesti susitikimai-paskaitos susilaukė nemažo Amerikos lietuvių dėmesio. Po misijos A. Žmuidzinavičius kuriam laikui pasiliko JAV, taip vystydamas savo kūrybinę veiklą už Atlanto. 1922–1924 m. surengė personalines parodas Vašingtone, Čikagoje ir Niujorke.

1924 m. A. Žmuidzinavičius grįžo į Lietuvą ir įsikūrė Kaune. Gyvendamas laikinojoje sostinėje, produktyviai kūrė, dėstytojavo ir aktyviai užsiėmė visuomenine veikla. 1926–1940 m. dėstė Kauno meno mokykloje. 1927 m. sukūrė naująjį 10-ties litų banknoto dizainą. 1929–1934 m. buvo LŠS centro valdybos pirmininku, redagavo žurnalą „Trimitas“. 1934 m. buvo Kauno miesto tarybos nariu. 1935 m. buvo vienas Lietuvių dailės sąjungos steigėjų, 1940 m. – jos pirmininkas.

Sovietinės okupacijos metais A. Žmuidzinavičius nenukentėjo. 1944–1951 m. dėstė Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute, 1951–1953 m. – Lietuvos dailės institute, 1953–1966 m. – Kauno politechnikos institute. 1947 m. jam suteiktas profesoriaus vardas. Savo gyvenimo laikotarpiu A. Žmuidzinavičius buvo susidomėjęs etnografinių vertybių rinkimu, surinko nemažą velnių kolekciją. 1965 m. šios kolekcijos pagrindu Kaune įkurtas Velnių muziejus.

Teigiama, jog A. Žmuidzinavičius iš viso sukūrė apie 2000 dailės kūrinių. A. Žmuidzinavičius dažniausiai tapė peizažus ir portretus, kūrė taikomosios grafikos darbus. Aktyviai rengė personalines parodas: 1927, 1936, 1940 m. Kaune, 1951 m. Maskvoje ir 1956 m. Vilniuje. Už gyvenimo nuopelnus A. Žmuidzinavičius buvo ne kartą apdovanotas: 1928 m. Gedimino III laipsnio, 1936 m. – II laipsnio ordinais.

Antanas Žmuidzinavičius mirė 1966 m. rugpjūčio 9 d. Kaune. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.

—

Kauno regioniniame valstybės archyve yra saugomi Antano Žmuidzinavičiaus asmens dokumentai. Vienas jų – 1924 m. gegužės 2 d. A. Žmuidzinavičiaus paso prašymas Lietuvos Respublikos atstovybei.

1-asis dokumentas – KRVA. F. 66, ap. 26 (Ž), b. 210, l. 5.

2-asis dokumentas – KRVA. F. 66, ap. 26 (Ž), b. 210, l. 5 a. p.