Gaisrų skaičius išaugo, žuvusiųjų gaisruose – sumažėjo
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per dešimt šių metų mėnesių Lietuvoje kilo 6956 gaisrai, kuriuose žuvo 56 žmonės, o 125 gyventojai patyrė traumų. Palyginti su 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu, kai kilo 6541 gaisras, o gaisruose žuvo 67 žmonės, gaisrų šiemet kilo 6,3 proc. daugiau, tačiau juose žuvusiųjų – 16,4 proc. mažiau. Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 79 gyventojus, iš jų 1 vaiką, 469 pastatus, 82 transporto priemones, 1277 gyvūnus.
Šiemet kilo 3 gaisrai, kuriuose žuvo daugiau nei vienas žmogus, pernai per tą patį laikotarpį – 7. Miestuose žuvo 17 žmonių (30 proc.), o miesteliuose bei kaimo vietovėse – 39 (70 proc.), t. y. kaimiškose vietovėse gaisruose žuvo dvigubai daugiau žmonių nei miestuose.
Dvidešimt vienas gyventojas žuvo Vilniaus apskrityje (iš jų 7 – Vilniaus rajone, 5 – Vilniaus mieste), 8 – Panevėžio apskrityje (iš jų po 3 – Biržų ir Panevėžio rajonuose), po 6 – Kauno (iš jų 3 – Kauno mieste) ir Alytaus apskrityse, po 5 – Klaipėdos ir Šiaulių apskrityse, 4 – Utenos apskrityje, 1 – Marijampolės apskrityje. Žūčių gaisruose pavyko išvengti Tauragės ir Telšių apskrityse.
Daugiausia žmonių gaisruose žuvo pirmadienį (12 gyventojų), mėnesio viduryje, t. y. nuo 10-os iki 20-os mėnesio dienos gaisruose žuvo 25 gyventojai, tragiškiausias paros laikas – nuo 20 val. vakaro iki 5 val. ryto (žuvo 33 žmonės). Gaisruose žuvo 36 vyrai ir 16 moterų, o 4 asmenų tapatybė nenustatyta, žuvusių žmonių amžiaus vidurkis – 66 metai.
Devyniolika gyventojų žuvo dėl neatsargaus rūkymo, 12 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 8 – dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi, 5 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimų, 3 – dėl pašalinio ugnies šaltinio, 2 – dėl eismo įvykio padarinių, po 1 – dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų bei dėl kitų priežasčių. Dar 5 žuvusiųjų žūties priežastys tikslinamos.
2020-2024 m. gaisrų statistikos duomenimis, per 10 mėnesių laikotarpį šalyje vidutiniškai kyla 7111 gaisrų, kuriuose žūsta 66 gyventojai. Šiemet, palyginti su 5-erių metų vidurkiu, gaisrų (– 2,2 proc.) ir juose žuvusiųjų (-15,2 proc.) mažiau.
Kaip rodo kelerių metų gaisrų statistika, daugiausia aukų būna atšalus orams, šildymo sezono metu. Per penkerius metus lapkričio–gruodžio mėnesiais gaisruose žuvo 118 žmonių, t. y. vidutiniškai po 12 gyventojų per mėnesį. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas įspėja ir prašo gyventojų elgtis su ugnimi itin atsargiai: nepalikti be priežiūros besikūrenančios krosnies, į elektros tinklą įjungtų elektrinių šildymo prietaisų, nerūkyti lovoje, nepalikti be priežiūros vienų mažamečių vaikų.
Didesnis gaisrų skaičius – miesteliuose ir kaimo vietovėse
Gyvenamosios paskirties pastatuose šiemet kilo 1566 gaisrai, t. y. 22,5 proc. visų gaisrų, o juose žuvo 46 gyventojai (iš jų 34 gyventojai – individualiuose gyvenamuosiuose namuose kilusiuose gaisruose). Individualiuose gyvenamuosiuose namuose kilo 1081 gaisras, iš jų 65 proc. – kaimiškose vietovėse. Dėl individualiųjų gyvenamųjų namų dūmtraukiuose užsidegusių suodžių šiemet kilo 514 gaisrų.
553 kartus liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (7,9 proc. visų gaisrų), dažniausiai degė ūkiniai pastatai (kilo 221 gaisras), pirtys (116), garažai (42). Transporto priemonėse kilo 728 gaisrai (10,5 proc. visų gaisrų), jų metu ugnis sugadino 328 lengvuosius automobilius. Gamybos ir pramonės paskirties pastatuose kilo 85 gaisrai (1,2 proc. visų gaisrų).
2095 gaisrai kilo atvirosiose teritorijose, t. y. 30,1 proc. visų gaisrų. Jų metu išdeginta daugiau kaip 900 ha atvirųjų teritorijų. Didžiausią dalį jų sudaro nenušienautose pievose kilę gaisrai. 64 proc. atvirųjų teritorijų gaisrų kilo kaimiškose vietovėse. Vilniaus apskrityje užgesinti 856 atvirųjų teritorijų gaisrai, Kauno – 351, Alytaus – 165, o kitose apskrityse jų kilo mažiau.
Miestuose kilo 3425 gaisrai (49 proc. visų gaisrų), o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 3531 (51 proc.). Ugnis sunaikino 124 pastatus, 215 transporto priemonių, 243 gyvūnus, 1494 kv. m gyvenamojo ploto, o 3172 kv. m šio ploto buvo sugadinta.
Pagrindinės gaisrų priežastys – pašalinis ugnies šaltinis (18,1 proc.), neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (15,8 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai (10,5 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (7,7 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (5,4 proc.), žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimas (4,8 proc.), neatsargus rūkymas (2,9 proc.), savaiminis medžiagų užsidegimas (2,2 proc.). Be to, įregistruota 200 padegimų (2,9 proc.), o 841 gaisro (12,1 proc.) priežastys dar tiriamos.
Per 10 mėnesių atlikta beveik 12 tūkst. gelbėjimo darbų
Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai gelbėtojai atliko ir 11938 gelbėjimo darbus. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo atlikta 13720 gelbėjimo darbų, šiemet jų poreikis sumažėjo 12,9 proc. Ugniagesiai gelbėtojai 4437 kartus teikė pagalbą gyventojams buityje, iš jų 1663 darbai – techninė pagalba: nuo sniego ar vėjo nugriuvusių medžių, nukritusių šakų šalinimas, užklimpusių automobilių ištraukimas ir kt. Pernai per tą patį laikotarpį techninės pagalbos darbų buvo atlikta 1,7 karto daugiau (2870 darbų). 4166 kartus ugniagesiai šiemet talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, iš jų 2594 darbai – pagalba greitosios medicinos pagalbos darbuotojams. 1582 kartus jie padėjo žmonėms autoavarijose, kur, panaudoję specialiąją gelbėjimo įrangą bei kitas priemones, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 126 nukentėjusius asmenis bei ištraukė 34 žuvusiuosius.
Ugniagesiams gelbėtojams šiemet teko 343 kartus dirbti vandenyje. Šių darbų metu jie ištraukė 94 skenduolius, iš jų 6 nepilnamečius, bei išgelbėjo 39 gyventojus, iš jų 1 nepilnametį. Palyginimui, pernai per tą patį laikotarpį iš vandens telkinių ugniagesiai gelbėtojai ištraukė 108 skenduolius, t. y. šiemet nuskendusiųjų skaičius sumažėjo 13 proc. Daugiausia žmonių šiemet nuskendo Vilniaus (19), Kauno (14) ir Šiaulių (13) apskrityse. Dažniausiai skenduolius teko traukti iš tvenkinių. Vyrai sudaro 73 proc. iš vandens ugniagesių gelbėtojų ištrauktų nuskendusių žmonių. Nuskendusiųjų amžiaus vidurkis – 52 metai.
579 kartus ugniagesiai šiemet budėjo nukenksminant sprogmenis, 638 kartus jiems teko likviduoti cheminius incidentus, 58 kartus rinkti gyvsidabrį ir kt. Gelbėjimo darbų metu ugniagesiai išgelbėjo dar 255 gyventojus, iš jų 27 vaikus.