Prieš 106 metus – 1919-aisiais – Karo aviacijos mokyklos I laidą baigė 34 aviatoriai. Nemaža jų dalis reikšmingai prisidėjo prie tarpukario Lietuvos aviacijos raidos.
1919 m. kovo 12 d. įkurta Karo aviacijos mokykla, kurios pirmuoju viršininku paskirtas karininkas Konstantinas Fugalevičius. Iš pradžių ji įsikūrė vadovo tėvų namuose, tačiau vieta nuolatos keitėsi: birželio pradžioje persikelta į barakus prie dirižablio angaro greta Žagariškių kaimo (dabar – S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo teritorija), o spalio 11 d. galutinai apsistota Aleksote – Linksmadvario dvaro pastatuose.
Pagrindinis Karo aviacijos mokyklos tikslas buvo parengti besikuriančiai Lietuvos kariuomenei reikalingus specialistus – karo lakūnus ir oro žvalgus. Būsimiems karininkams čia dėstytos karinės bei aviacinės disciplinos, vyko praktiniai užsiėmimai. Skraidyti kursantus iš pradžių mokė vokiečių instruktoriai, o vėliau – lietuvis lakūnas Pranas Hiksa.
Atranka į Karo aviacijos mokyklą buvo gana chaotiška ir iš pradžių pagrįsta tik vadovo K. Fugalevičiaus asmeniniu vertinimu. Visų pirma buvo priimami motyvuoti kariai, tačiau ne visi jie atitiko sveikatos ar išsilavinimo reikalavimus. Iš 48 įstojusiųjų 2 kariai dėl sveikatos būklės buvo pašalinti studijoms jau įpusėjus. Mokykla veikė 10 mėnesių, o priėmimo procesas išliko netolygus – paskutinis karys į ją priimtas praėjus net 5 mėnesiams nuo veiklos pradžios.
Toks painus mokyklos organizuotumas buvo susijęs su tuo, kad aviacijos vadovybė nuolatos keitėsi. Per trumpą 10 mėnesių laikotarpį Karo aviacijos mokykla turėjo net 6 skirtingus vadovus. Pirmasis jų, K. Fugalevičius, vadovavo tik 3 savaites, po kurių jį pakeitė rusų tarnybos generolas Rapolas Okulič-Kazarinas, tačiau ir šis pareigas ėjo vos 2 savaites. Galiausiai 1919 m. rugpjūčio 7 d. mokyklos vadovu tapo karininkas Jonas Martynas Laurinaitis – jis šiame poste išliko iki pat mokyklos išformavimo 1919 m. gruodžio 18 d.
Nepaisant organizacinių sunkumų, iš 48 įstojusių karių Karo aviacijos mokyklos I laidą baigė 34. Iš jų 23 absolventams suteiktas karo inžinerijos leitenanto laipsnis, o 9 mokiniai išleisti inžinerijos puskarininkiais. Tarp Karo aviacijos mokyklos I laidos absolventų – tokios iškilios asmenybės kaip Antanas Gustaitis, Vytautas Jablonskis, Leonardas Peseckas, Jurgis Dobkevičius ir daugelis kitų Lietuvos aviacijai nusipelniusių aviatorių.
Nors Karo aviacijos mokykla buvo išformuota 1919 m. gruodžio 18 d., pirmieji jos absolventai ilgainiui sudarė tarpukario Lietuvos karo aviacijos branduolį. 1932 m. Karo aviacijos mokykla buvo atkurta, o jos viršininku paskirtas Viktoras Reimontas. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, 1940 m. spalio 18 d. mokykla vėl buvo panaikinta.
Kauno regioniniame valstybės archyve saugomos kelių Karo aviacijos mokyklos I laidos absolventų vidaus pasų kortelės.
1-asis dokumentas – Karo aviacijos mokyklos I laidos absolvento, karo lakūno Leonardo Pesecko LR vidaus paso kortelė. 1940 m. liepos 9 d. KRVA. F. 66, ap. 1, b. 2987.
2-asis dokumentas – Karo aviacijos mokyklos I laidos absolvento, karo lakūno Leonardo Pesecko LR vidaus paso kortelės antra pusė. 1940 m. liepos 9 d. KRVA. F. 66, ap. 1, b. 2987.
3-asis dokumentas – Karo aviacijos mokyklos I laidos absolvento, karo lakūno Antano Stašaičio LR vidaus paso kortelė. 1934 m. rugpjūčio 22 d. KRVA. F. 66, ap. 1, b. 2001.
4-asis dokumentas – Karo aviacijos mokyklos I laidos absolvento, karo lakūno Antano Stašaičio LR vidaus paso kortelės antra pusė. 1934 m. rugpjūčio 22 d. KRVA. F. 66, ap. 1, b. 2001.
5-asis dokumentas – Karo aviacijos mokyklos I laidos absolvento, karo lakūno Romualdo Šilo-Šidlausko LR vidaus paso kortelė. 1927 m. lapkričio 30 d. KRVA. F. 66, ap. 1, b. 1697.
6-asis dokumentas – Karo aviacijos mokyklos I laidos absolvento, karo lakūno Romualdo Šilo-Šidlausko LR vidaus paso kortelės antra pusė. 1927 m. lapkričio 30 d. KRVA. F. 66, ap. 1, b. 1697.
Ši naujiena parengta pagal Kauno regioninio valstybės archyvo informaciją