Kūčios yra šeimos šventė, švenčiama gruodžio 24 dieną, žyminti advento laikotarpio kulminaciją. Ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, Ukrainoje ji išlaikė ypatingus bruožus, papročius, simboliką ir patiekalus.
Tradicija jungia daugiakultūrius sluoksnius: ikikrikščioniškuosius, susijusius su žiemos saulėgrįžos šventėmis, krikščioniškuosius Bizantijos (ortodoksų) bei katalikų, graikų apeigų katalikų ir protestantų. Tai svarbi šeimos šventė, todėl šeimos nariai, gyvenantys įvairiose šalies vietovėse ar emigracijoje, grįžta į savo šeimų namus.
Kūčių vakarienė yra šios tradicijos svarbiausia dalis. Prieš šventę namai turi būti sutvarkyti ir švarūs, o Kalėdų eglutė papuošta. Vakarienė patiekiama ant stalo, uždengto balta arba šventine staltiese. Po staltiese, ant lėkštės arba mažame krepšelyje ant stalo dedamas šieno sluoksnis.
Visose šalyse panaši simbolika protėviams paliktų tuščių vietų ir lėkščių su stalo įrankiais. Kai kurie patiekalai būdingi Kūčioms visose trijose šalyse (pvz., kūčia / kucja / кутя – patiekalas iš mirkytų arba virtų grūdų, aguonų ir medaus; kisielius / kissel / кисіль; barščiai / barszcz / борщ; įvairūs karpio ir silkės patiekalai).
Lietuvoje per Kūčių vakarienę dažnai patiekiamas spanguolių kisielius, aguonpienis – gėrimas iš aguonų sėklų ir kūčiukai – tradiciniai traškūs kepinukai su aguonomis. Lenkijoje patiekiama grybų sriuba, virtiniai su grybais, aguonų pyragas (makowiec). Lenkijoje ir Ukrainoje geriamas džiovintų vaisių kompotas (kompot z suszu / узвар), valgomi balandėliai (gołąbki / голубці) – kopūstų suktinukai su kruopomis arba grikiais ir grybais. Ukrainoje patiekiama saldi apeiginė duona (kolachi). Dauguma sekuliarių šeimų taip pat laikosi šių pasninko mitybos praktikų.
Kultūrinė Kūčių šventės prasmė susijusi su virsmo simbolika (žiemos saulėgrįža, Kristaus gimimas, advento pabaiga), geresnės ateities linkėjimais bei būsimų įvykių spėjimais – būrimais. Ramūs šeimos pokalbiai prie Kūčių stalo sukuria ypatingą taikos, susikaupimo, susitaikymo, atleidimo ir praėjusių metų apmąstymo atmosferą.
Tad Kūčios švenčiamos ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, Ukrainoje. Tai mūsų regionui, Abiejų Tautų Respublikos istorinei ir kultūrinei erdvei, būdinga šventė. Kūčių tradicijas puoselėja dauguma Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos gyventojų, nepaisant jų amžiaus, kultūrinės ar religinės priklausomybės.
UNESCO Reprezentatyviajam žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašui buvo pateikta nematerialaus kultūros paveldo vertybių paraiška „Kūčios Lietuvoje, Lenkijoje ir Ukrainoje“.
Kūčių paraiška buvo parengta bendradarbiaujant Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos ekspertams, rengimą koordinavo Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija ir Lietuvos nacionalinis kultūros centras.
Sukurtas specialus filmas lietuvių ir anglų kalbomis – svarbi paraiškos Kūčios Lietuvoje, Lenkijoje ir Ukrainoje sudėtinė dalis. Šiame filme pristatoma įvairių Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos kultūrinių ir religinių bendruomenių vaizdinė medžiaga, atspindinti tradicijos reikšmę.
Jaukių ramių Kūčių ir Kalėdų visiems!
Ši naujiena parengta pagal Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos informaciją