Lietuvos centrinio valstybės archyvo virtuali paroda „Raportų knygai „Vytauto Didžiojo garbei“ – 95!“

Šiemet sukanka 95 metai nuo 1930-ųjų – Vytauto Didžiojo metų, kuriuos Lietuva paskelbė minėdama Didžiojo kunigaikščio Vytauto mirties 500-ąsias metines. Tai buvo visos valstybės mastu organizuotas istorinės atminties projektas, kuriame susipynė pagarba praeičiai, simbolinė politika ir visuomenės telkimas.

Vienas reikšmingiausių šių metų įvykių – simbolinė Vytauto Didžiojo atvaizdo ir Raportų knygos „Vytauto Didžiojo garbei“ kelionė per Lietuvą. Idėją žygiui 1930 m. gegužės 7 d. išsakė pulkininkas Vladas Braziulevičius Vytauto Didžiojo komiteto posėdyje. Vietoje tradicinio portreto buvo pasirinktas Petro Rimšos sukurtas ir mediniais rėmais įrėmintas padidintas medalis su kunigaikščio atvaizdu. Kartu su juo keliavo ir speciali Raportų knyga – simbolinis dokumentas, skirtas įamžinti visos Lietuvos organizacijų ir bendruomenių pagarbą Vytautui Didžiajam.

Gavus Prezidento Antano Smetonos pritarimą, buvo sudarytas išsamus maršrutas ir pradėtas pasirengimas didžiajai kelionei. Žygis startavo 1930 m. liepos 15 d., minint Žalgirio mūšio 520-ąsias metines, Kaune, Vytauto Didžiojo karininkų kursų būstinėje.

Atvaizdą nešė uniformuoti šauliai ar garbės sargyba, lydimi dviejų palydovų, iš kurių vienas saugojo Raportų knygą. Kiekviename mieste ar miestelyje jų laukė iškilmingi sutikimai: statomi šventiniai vartai, keliamos vėliavos, grojo orkestrai, dainavo chorai, sakytos kalbos. Paveikslas su knyga apkeliavo beveik visą Lietuvą – nuo Klaipėdos krašto iki Dzūkijos, nuo Žemaitijos iki Aukštaitijos – ir po 55 dienų, 1930 m. rugsėjo 7 d., lėktuvu iš Garliavos buvo sugrąžintas į Kauną.

Visą kelionę nušvietė spauda. Šventę aktyviai palaikė ne tik lietuvių, bet ir žydų, evangelikų organizacijos, vietos savivaldybės, mokyklos, šauliai, kariuomenė. Raportų knyga tapo savotišku šalies 1930-ųjų kultūrinės būklės registru – joje įrašyta šimtai organizacijų, vietovių, parašų, tarp jų – ir tokių iškilių veikėjų kaip Juozas Tūbelis, Jurgis Elisonas, Antanas Merkys.

Šis unikalus dokumentas – Raportų knyga „Vytauto Didžiojo garbei“ – šiuo metu saugomas Lietuvos centrinio valstybės archyvo Antano Smetonos fonde (Nr. 1686). 2017 m. jis pripažintas nacionalinės reikšmės dokumentu ir įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą.

Parodoje pristatomi Raportų knygos puslapiai, kupini originalių spaudų ir parašų, taip pat ir archyviniai dokumentai iš Vytauto Didžiojo komiteto fondo (Nr. 1640): komiteto statutas, antspaudo projektai, jubiliejui skirtas įstatymas, nurodymai provincijos skyriams, lėšų rinkimo kreipimaisi, protokolai ir kita organizacinė medžiaga.

Atskira parodos dalis skirta vizualinei kultūrai – eksponuojamos saldainių, kavos pakuočių etiketės, ženkliukai, buitinės smulkmenos, puoštos Vytauto atvaizdu, taip pat fotografijos, fiksavusios kelionės akimirkas įvairiuose etnografiniuose regionuose. Paroda struktūruota pagal regioninį principą – Aukštaitija, Dzūkija, Žemaitija, Suvalkija ir Klaipėdos kraštas.

Kviečiame apžiūrėti parodą „Raportų knygai „Vytauto Didžiojo garbei“ – 95!“.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas kviečia apsilankyti parodoje „Raportų knygai „Vytauto Didžiojo garbei“ – 95!“, veikiančioje Rašytinių dokumentų skaitykloje (O. Milašiaus g. 21, Vilnius). Čia išvysite originalią, istorinę Lietuvą apkeliavusią Raportų knygą, kurios puslapiai iki šiol liudija apie 1930-ųjų Lietuvą – jos šventę, pasididžiavimą ir simbolinį bendrystės jausmą.

Atnaujinimo data: 2025-08-05

Taip pat skaitykite:

Sėkminga Lietuvos saugumo agentų operacija komunistų partijos vadovybėje

Lietuvos centrinio valstybės archyvo ir Amerikos lietuvių kultūros archyvo bendradarbiavimas

Parengtas Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių pakeitimo projektas

Lietuvos centrinio valstybės archyvo virtuali paroda „Australijos lietuviai. VI dalis“

Lietuvos ypatingasis archyvas parengė virtualią parodą Adelės Dirsytės atminimui