Lietuvos geologijos fondas: nuo pirmųjų pokario žemėlapių iki šiuolaikinių skaitmeninių tyrimų

Lietuvos geologijos tarnyboje saugoma daugiau kaip 131 tūkst. geologinių dokumentų – ataskaitų, žemėlapių, brėžinių, gręžinių duomenų, geofizinių tyrimų diagramų, žemėnaudos planų ir kitų tyrimų rezultatų. Visa tai – Geologijos fondas, nuo 1945 m. kaupiantis informaciją apie geologinius tyrimus Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse.

Tarp fondo vertybių – pirmasis pokarinis Lietuvos naudingųjų iškasenų žemėlapis, parengtas 1945 m., bei 1981 m. kolūkių laikų planai – juose pažymėta, kur buvo žvyro, molio ar požeminio vandens telkiniai.

Kai kuriuose dokumentuose išlikusios ekspedicijų nuotraukos, ranka braižytos schemos bei litologiniai pjūviai leidžia pamatyti, kaip anuomet buvo atliekami geologiniai tyrimai.

Kam naudinga fondo informacija

Geologijos fondo duomenys labai reikalingi daugelyje sričių. Pavyzdžiui, juos naudoja:

• inžinieriai ir projektuotojai, vertindami grunto sąlygas naujiems tiltams, keliams, pastatams ir kitai infrastruktūrai,
• aplinkosaugos specialistai, atliekantys poveikio aplinkai vertinimus, analizuodami taršos šaltinius ar požeminio vandens išteklius,
• žaliavų ir energetikos sektoriaus įmonės, planuodamos naudingųjų iškasenų gavybą, žaliavų naudojimą ar geoterminius projektus,
• savivaldybės ir ministerijos, rengdamos teritorijų planavimo dokumentus ir sprendimus dėl žemės naudojimo,
• studentai ir mokslininkai, naudojantys geologinę medžiagą moksliniams tyrimams ir praktiniams darbams.

Kiekvienas tyrimas, kiekvienas gręžinys – tai dalis bendro Lietuvos geologinio paveikslo.
Vien 2023 m. fonde užregistruoti 6 737 nauji geologinių tyrimų dokumentai ir 393 gręžinių pasų „knygos“, daugiausia inžinerinės geologijos tematikos (86,3 proc. visų įrašų).

Skaitmeninė informacija

Iki 2023 m. gruodžio 31 d. Geologijos fonde buvo sukaupti 131 998 įrašai, saugomi „Bibliofondo“ posistemyje – tai Valstybinės geologijos informacinės sistemos dalis.
2023 m. į duomenų bazę perkelta 6 722 ataskaitų skaitmeninė informacija, o kasmet fonde registruojama dar apie 7–9 tūkst. naujų dokumentų, daugiausia inžinerinės geologijos.

Čia rasite ne tik duomenis apie naudingųjų iškasenų telkinius ar požeminio vandens išteklius, bet ir žemėlapius, apimančius pasienio teritorijas su Lenkija, Latvija, Baltarusija ir Estija, sudarytus vykdant bendrus projektus nuo 1990-ųjų.

Reikiamus dokumentus nuotoliniu būdu gali užsisakyti kiekvienas – fondo informacija teikiama kaip paslauga, todėl ji prieinama tiek Lietuvos, tiek kitų Europos Sąjungos valstybių vartotojams.

2023 m. šia paslauga pasinaudojo 591 fondo skaityklos lankytojas – jiems išduoti 1 784 dokumentai, o pagal 170 prašymų pateikta skaitmeninė geologinė informacija.

Kviečiame domėtis ir tyrinėti

Geologijos fondas – patikimas šaltinis tiems, kurie dirba su geologiniais tyrimais, planuoja projektus ar ieško istorinės medžiagos apie Lietuvos žemės gelmes. Be abejo, jis atviras ne tik mokslininkams ar srities specialistams, o visiems, kuriems įdomi geologija.

Daugiau informacijos – Lietuvos geologijos tarnybos e. paslaugų sistemoje, posistemėje „Bibliofondas“.

Atnaujinimo data: 2025-10-15

Taip pat skaitykite:

Gręžinys be dokumentų, įmonė be leidimo? Pasekmės – savininko sąskaita

Vilnios upės kaita: gamtos jėgų ir žmogaus veiklos pėdsakai Vilniaus istorijoje

Norint įteisinti gręžinį, pirmiausia reikia kreiptis į savivaldybę

Ieškome vyriausiojo geologo

Rekomendacijos mėginių pristatymui į LGT laboratoriją