Keturias dienas Matuizų kultūros centre vyko intensyvus kūrybos ir gyvo bendravimo laikas. Scenoje keitėsi profesionalių ir mėgėjų teatrų pasirodymai, kurie ne tik pritraukė žiūrovus, bet ir paliko įspūdingą emocinį atspaudą bendruomenėje. Kiekvienas spektaklis – tiek skirtas suaugusiesiems, tiek vaikams – atnešė savitą interpretaciją, žvilgsnį ir temą, o jų visuma sukūrė stiprią teatrinę mozaiką.
Festivalyje svečiavosi teatrai iš Mažeikių, Klaipėdos, Telšių, Jurbarko, Molėtų, Utenos, Kelmės, Garliavos ir Kupiškio. Po pasirodymų vyko diskusijos, žiūrovai dalinosi mintimis, o patirtos emocijos leido dar kartą priminti, kad teatras moka įtraukti, išjudinti ir sujungti skirtingus žmones.
Per šias keturias dienas Matuizose kūrėsi ypatinga bendrystės atmosfera: gyventojai dalijosi įspūdžiais, o rajono kultūros darbuotojai gilinosi į pjesės rašymo pagrindus – augo tiek kūrėjai, tiek klausytojai. Festivalį vainikavo Jurbarko kultūros centro Skirsnemunės skyriaus teatro „Pakeleivis“ spektaklis „Žaldokynė“.
Uždarymo renginyje sveikinimo žodžius tarė Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktorė Vilma Miškinienė, Kultūros ir sporto skyriaus vedėja Laima Denutienė ir Varėnos kultūros centro direktorė Jurgita Keršienė. Administracijos direktorė V. Miškinienė mero Algio Kašėtos vardu padėkojo festivalio organizatorei Irenai Čeplikienei bei Matuizų kultūros centro kultūrinių renginių organizatorei Rimgailei Bloznelytei už kruopštų darbą, kūrybiškumą, iniciatyvumą ir svarų indėlį, dėl kurio festivalis kasmet suburia teatrus iš visos Lietuvos.
Varėnos kultūros centro direktorė J. Keršienė pabrėžė festivalio reikšmę vietos kultūros gyvenimui: „Šios dienos dar kartą parodė, kokia gyva ir kūrybinga yra mūsų visų bendruomenė. Teatras čia ne tik atvyksta – jis įsilieja į žmonių gyvenimą ir tampa prasminga mūsų kultūrinės tapatybės dalimi.“
Festivalio iniciatorė ir organizatorė I. Čeplikienė nuoširdžiai dėkojo visiems prisidėjusiems: „Dar kartą nuoširdžiai dėkoju ir lenkiuosi žemai visiems, kurie prisidėjo kuo galėjo. Jūsų kiekviena ranka, kiekviena valanda, kiekviena šypsena buvo reikalinga. Tai mūsų visų bendras darbas. Mūsų kaimo, mūsų teatro, mūsų žmonių, mūsų fantastiško žiūrovo bei dalyvio. Nuoširdžiai dėkoju visiems teatrams, aktoriams, režisieriams, technikams. Ir dėkoju Aukščiausiajam už tai, kad turėjau jėgų kurti, kad nepalūžau ir tikėjau, jog teatras čia gali augti, gyventi ir džiuginti. Labai tikiu, kad respublikinis profesionalių ir mėgėjų teatrų festivalis Matuizose gyvuos dar ilgai.“