Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba apibendrino 2024–2025 metų Europos Bendrijos svarbos gyvūnų monitoringo duomenis „Natura 2000“ teritorijose. Šie duomenys leidžia pažvelgti giliau į mūsų biologinės įvairovės būklę ir suprasti, kokie pokyčiai vyksta gamtoje. Su jais galima susipažinti čia – Europos Bendrijos svarbos gyvūnų monitoringas
Gyvosios gamtos būklės stebėjimas – ne vien formalus procesas. Jo tikslas yra aiškus ir esminis: vertinti bei prognozuoti rūšių ir buveinių pokyčius, kad būtų galima priimti pagrįstus sprendimus jų apsaugai. Lietuvoje tokio pobūdžio monitoringas vykdomas nuo pat „Natura 2000“ tinklo kūrimo pradžios, tai yra nuo 2004 metų, kai šalis įstojo į Europos Sąjungą. Nuo tada stebėsenos mastas nuosekliai augo – plečiantis saugomoms teritorijoms, didėjo ir stebimų rūšių bei buveinių skaičius.
Monitoringas nėra vienkartinis tyrimas – tai nuoseklus, ilgalaikis procesas. Skirtingos rūšys stebimos skirtingu periodiškumu, pritaikytu prie jų gyvenimo ciklų ir jautrumo aplinkos pokyčiams. Vienos rūšys, ypač retos ar nykstančios, pavyzdžiui, meldinė nendrinukė, stulgys ar sibirinė gaga, vertinamos kasmet. Tokia dažna stebėsena leidžia greitai reaguoti į neigiamus pokyčius, nes šių rūšių būklė gali keistis itin sparčiai. Tuo tarpu dauguma kitų rūšių stebimos kas trejus metus – šis laikotarpis laikomas pakankamu ilgalaikėms tendencijoms įžvelgti. Dar retesnė, kas šešerius metus vykdoma stebėsena taikoma rūšims, kurių gyvenimo tempas lėtesnis, o buveinės – stabilesnės, kaip niūriaspalvis auksavabalis, ovalioji geldutė ar mažoji suktenė.
Stebėjimus atlieka saugomų teritorijų specialistai – ekologai ir biologai, o prireikus, pavyzdžiui, dėl netinkamų oro sąlygų, apskaitos kartojamos. Tai rodo, kad duomenų tikslumas ir patikimumas čia yra prioritetas.
Kokias tendencijas atskleidė gyvosios gamtos būklės monitoringo duomenys? Rodo keletą nerimą keliančių tendencijų – kai kurių rūšių gausumas mažėja, o jų buveinės patiria vis didesnį spaudimą. Įvardintos priežastys: klimato kaita, intensyvus žemės naudojimas, buveinių nykimas ir žmogaus veikla daro reikšmingą poveikį biologinei įvairovei.
Vis dėlto yra ir teigiamų pavyzdžių. Tam tikrose teritorijose ar taikant tinkamas apsaugos priemones kai kurių rūšių būklė išlieka stabili arba net gerėja. Tai rodo, kad kryptingos gamtosaugos priemonės gali duoti realių rezultatų.
Pavyzdžiui, pastaraisiais metais gerėjančios arba stabilios būklės požymių fiksuojama tokioms rūšims kaip jūrinis erelis, gulbė giesmininkė bei meldinė nendrinukė. Šių rūšių būklę padeda gerinti įvairios tikslinės gamtosaugos priemonės: lizdaviečių apsauga ir trikdymo mažinimas perėjimo metu, šlapynių tvarkymas ar pievų atkūrimas, introdukcijos bei perkėlimo programos, kai rūšys atkuriamos tinkamose teritorijose… Šie pavyzdžiai rodo, kad nuoseklios apsaugos priemonės gali duoti apčiuopiamų rezultatų.
Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Biologinės įvairovės skyriaus patarėjo Remigijaus Uzdro, ilgalaikiai monitoringo duomenys leidžia aiškiai matyti pokyčių kryptis. Kuo ilgesnė stebėsenos istorija, tuo akivaizdžiau matyti, kad nemaža dalis rūšių susiduria su vis didesniais iššūkiais.
Kodėl svarbu reguliariai atlikti monitoringą? Reguliari ir ilgalaikė stebėsena leidžia suprasti, kaip keičiasi aplinka ir biologinė įvairovė. Tik nuosekliai renkami duomenys leidžia laiku identifikuoti problemas, įvertinti gamtos būklę ir priimti pagrįstus sprendimus dėl apsaugos priemonių. Monitoringas taip pat padeda įvertinti, ar jau taikomos gamtosaugos priemonės yra veiksmingos.
Stebėsenos (monitoringo) rezultatai, surinkti duomenys leidžia specialistams ir mokslininkams geriau suprasti gamtoje vykstančius procesus, prognozuoti galimus pokyčius bei siūlyti sprendimus, apsaugos priemones. Visuomenei monitoringas svarbus tuo, kad padeda išsaugoti sveiką aplinką ir gamtos vertybes ateities kartoms.
Ši naujiena parengta pagal Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos informaciją