Nuo liepos iki gruodžio mėnesio Lietuvoje buvo įgyvendintas projektas „Lygybės indeksas – lygybė ir įtrauktis savivaldos paslaugų kontekste“ (Nr. LGP10106), skirtas atkreipti dėmesį į netiesioginę, dažnai nepastebimą diskriminaciją viešųjų paslaugų srityje. Projektą įgyvendino Baltijos regiono romių asociacija (BRRA), o finansavo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Tyrimas apie diskriminaciją, kuri lieka neįvardyta
Projekto pagrindu tapo parengtas tyrimas ir rekomendacijos „Lygios teisės ir įtrauktis savivaldybių teikiamų viešųjų paslaugų kontekste: netiesioginis diskriminavimas aptarnavimo procesuose“. Tyrime analizuojama, kaip formaliai neutralios taisyklės ir procedūros praktikoje gali tapti sisteminiais barjerais tam tikroms visuomenės grupėms.
Tyrimas atskleidė, kad paslėpta diskriminacija dažniausiai pasireiškia ne atvirais draudimais, o tokiais argumentais kaip „tokia tvarka“, „neatitinkate reikalavimų“, „vietų nėra“ ar „reikalingas aukštas lietuvių kalbos lygis“. Tokios situacijos ypač dažnos būsto nuomos, darbo rinkos, švietimo bei kasdienių paslaugų srityse. Romų bendruomenės patirtys rodo, kad diskriminacija neretai tampa sistemiška, nors ir nėra įvardijama tiesiogiai.
Renginiai Lietuvos miestuose ir valstybės institucijose
Projekto metu vyko vieši renginiai ir diskusijos Marijampolėje, Jonavoje, Šakiuose, Prienuose ir Vilniuje. Be savivaldybių, projektinės veiklos taip pat buvo pristatytos ir aptartos Švietimo ir mokslo, Teisingumo, Socialinės apsaugos ir darbo, Kultūros bei Sveikatos apsaugos ministerijose.
Diskusijos vyko ir kitose svarbiose institucijose: Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje, Lietuvos įtraukties švietime centre, Vilniaus miesto Užimtumo tarnyboje, taip pat kitose su viešosiomis paslaugomis ir lygiomis galimybėmis dirbančiose organizacijose. Šių susitikimų metu siekta ne tik pristatyti tyrimo rezultatus, bet ir skatinti atvirą dialogą apie diskriminacijos atpažinimą kasdienėje institucijų veikloje. Iš viso įvyko 16 susitikimų, tyrimo pristatymų ir diskusijų, kuriose dalyvavo 480 asmenų – tiek gyvai, tiek nuotoliniu būdu.
Iššūkiai: nematoma, bet sisteminė problema
Vienu didžiausių projekto iššūkių įvardytas pats paslėptos diskriminacijos pobūdis. Ji dažnai suvokiama kaip „įprasta tvarka“ ar „neutralūs reikalavimai“, todėl lieka neatpažinta tiek institucijų, tiek visuomenės lygmeniu. Tyrimas taip pat parodė, kad nukentėję asmenys retai kreipiasi į atsakingas institucijas, dažnai abejodami, ar jų patirtis iš tiesų gali būti laikoma diskriminacija.
Rezultatai ir tolimesnė kryptis
Nepaisant iššūkių, projektas pasiekė apčiuopiamų rezultatų: parengtas analitinis tyrimas su rekomendacijomis, sustiprintas institucijų darbuotojų ir specialistų supratimas apie netiesioginės diskriminacijos mechanizmus, pradėtas platesnis dialogas tarp nevyriausybinio sektoriaus ir valstybės institucijų.
Projekto organizatoriai pabrėžia, kad tik pripažinus, jog diskriminacija gali būti ne tik atvira, bet ir paslėpta, galima kalbėti apie realų lygių galimybių įgyvendinimą. Kaip primena Audre Lorde, mus skiria ne skirtumai, o nesugebėjimas jų pripažinti, priimti ir švęsti.
Tyrimą skaitykite čia:
Civinskas, R. (2025). Lygios galimybės ir įtrauktis: Savivaldybių paslaugų atvejis (mokslinio tyrimo ataskaita), 1–66. ResearchGate.
Ši naujiena parengta pagal Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės informaciją