Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimas yra viena iš tų Valstybės funkcijų, apie kurias žmonės dažniausiai sužino tik tada, kai patys atsiduria labai sudėtingoje situacijoje. Smurtinis nusikaltimas palieka ne tik emocines ar fizines pasekmes – neretai atsiranda ir konkrečios finansinės problemos: gydymo išlaidos, prarastos pajamos, bylinėjimosi kaštai. Nors teismas gali priteisti žalą iš nusikaltimą padariusio asmens, praktikoje dažnai nutinka taip, kad realiai jos atgauti nepavyksta. Būtent tokiais atvejais Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymas numato galimybę kompensuoti smurtiniais nusikaltimais padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą.
Ši kompensacija mokama tik tada, kai yra įvykdytos Įstatyme nustatytos sąlygos. Paprastai būtina, kad nusikaltimas būtų padarytas Lietuvos Respublikos teritorijoje, kad teismas būtų priteisęs žalą ir kad ši žala neatlyginta. Taip pat svarbu laikytis terminų – prašymas turi būti pateikiamas per nustatytą laiką, o kartu pateikiama teisinga ir išsami informacija. Įstatymas numato ir galimybę tam tikrais atvejais gauti kompensaciją avansu, dar nepasibaigus baudžiamajam procesui, kai žmogui būtina skubi finansinė pagalba, pavyzdžiui, gydymui ar pragyvenimui.
Iki šiol sprendimus dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo priėmė ir visą šią sistemą administravo Teisingumo ministerija. Ji nagrinėjo gyventojų prašymus, vertino, ar tenkinamos Įstatymo sąlygos, priėmė sprendimus dėl kompensacijos skyrimo ir organizavo jos išmokėjimą. Taip pat įgyvendino Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos vykdytojos funkcijas. Nuo 2026 m. sausio 1 d. šių funkcijų vykdymas perduotas kitai institucijai – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Tai reiškia, kad nuo šios datos būtent ši įstaiga taps pagrindiniu kontaktu žmonėms, norintiems kreiptis dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo.
Svarbu pabrėžti, kad pats kompensavimo modelis dėl šio pasikeitimo iš esmės nesikeičia: lieka tos pačios pagrindinės sąlygos, terminai ir maksimalūs kompensacijos dydžiai. Keičiasi institucija, kuri administruoja procesą ir priima sprendimus. Žmogui tai reiškia labai paprastą, bet praktiškai svarbų dalyką – nuo 2026 metų reikia žinoti, kur kreiptis, kad prašymas pasiektų tinkamą adresatą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba dirba tiesiogiai su žmonėmis, kurie dažnai yra pažeidžiamoje padėtyje (organizuoja valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, administruoja mediacijos paslaugas), todėl žalos kompensavimo funkcijos sutelkimas šioje įstaigoje gali palengvinti gyventojų kelią per institucijas ir sustiprinti „vieno langelio“ principą, siekiant gauti reikiamas paslaugas.
Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimas nėra valstybės geranoriškas gestas – tai Įstatyme įtvirtinta pareiga padėti tada, kai teismo sprendimas, kuriuo priteisiama žala, realiame gyvenime nebeveikia – nėra galimybės jos išieškoti iš kaltininko. Todėl artėjantis institucinis pasikeitimas neturėtų gąsdinti, tačiau jis tikrai turėtų paskatinti žmones atidžiau sekti informaciją ir laiku kreiptis į atsakingą instituciją.
Ši naujiena parengta pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos informaciją