2025 m. Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Departamentas), bendradarbiaudamas su sociologu dr. Gintaru Šumsku, atliko Tautinių mažumų kultūros ir integracijos centrų (toliau – Centrai) lankytojų apklausą ir analizę. Analizė atskleidžia, kad šie Centrai ne tik puoselėja tautinių bendrijų kultūrinę tapatybę, bet ir atlieka reikšmingą vaidmenį užtikrinant socialinę sanglaudą bei užsieniečių integraciją Lietuvoje.
Analizė yra periodinio pobūdžio – pirmasis analogiškas vertinimas buvo atliktas 2022 metais. 2025 m. analizės rezultatų palyginamas su ankstesniais duomenimis leidžia Departamentui įvertinti integracinių nuostatų ir patirčių dinamiką bei stiprinti Centrų, kurių dalininkas yra, veiklos efektyvumą.
2025 m. analizė, atsižvelgiant į augančią imigraciją ir įgyvendinant Vyriausybės pavestas užduotis, buvo papildyta Centruose besilankančių užsieniečių apklausa. Viso apklausta po 200 tautinių mažumų atstovų ir užsieniečių.
Analizės rezultatai rodo, kad Centrų veikla vertinama palankiai, ypač kultūrinių renginių, tautinių bendrijų telkimo ir tarpkultūrinio dialogo srityse. Respondentai pabrėžia, kad Centrai sudaro saugią erdvę bendrauti, išsaugoti savo kultūrinę tapatybę ir kartu aktyviai įsitraukti į visuomenės gyvenimą.
Taip pat nurodoma, kad Centrai atlieka svarbią užsieniečių integracijos funkciją, į kurią įsitraukia ir kurią labai palankiai vertina dauguma tautinių mažumų atstovų. Be kultūrinių įtraukties renginių, efektyviausia veikla, respondentų nuomone, yra valstybinės kalbos mokymas – tai laikoma kertine integracijos sąlyga. Siekiant efektyvesnės užsieniečių integracijos, tautinių mažumų atstovų nuomone, būtina gerinti vietos gyventojų toleranciją, užtikrinti pakankamą lėšų skyrimą integracijos programoms ir supaprastinti oficialias procedūras, kad naujai atvykusiems būtų lengviau pradėti gyvenimą Lietuvoje. Taip pat labai reikšmingais veiksniais laikomi įsidarbinimo galimybių sudarymas ir kultūrinių mainų ir tradicijų sklaida.
Tautinių mažumų atstovai nurodė, kad jiems aktualu puoselėti gimtąją kalbą ir kultūrą. Nors galimybės mokytis gimtosios kalbos egzistuoja, tačiau kokybė ir pasiūla dažnai netenkina lūkesčių. Daugeliui norėtųsi daugiau pamokų, įvairesnių programų ar patogesnio tvarkaraščio. Tai ypač aktualu mažesnėms tautinėms bendrijoms, kurios neturi savo mokyklų tinklo.
Dauguma tautinių mažumų atstovų teigė, kad informacijos apie jų bendriją viešojoje erdvėje trūksta. Tai reiškia akivaizdų poreikį gerinti informacijos sklaidą: nors tam tikros informacijos apie tautines bendrijas būna, ji nepakankamai plačiai prieinama ar matoma.
Atlikta analizė taip pat parodė, kad diskriminacijos dėl tautybės patirtys – dažnai pasitaikantis reiškinys. Apklausos duomenys leidžia daryti išvadą, kad etninė diskriminacija Lietuvoje labiausiai reiškiasi neoficialiame lygmenyje.
Tiek 2022 m. tiek 2025 m. atliktos analizės rodo, kad Centrai remiasi stabilia, ilgalaike lankytojų auditorija. 2022 m. analizė parodė, kad 65 proc. lankytojų Centrų veiklose dalyvauja daugiau nei 3 metus. Tuo tarpu, 2025 m. šis rodiklis dar labiau išaugo. 82 proc. respondentų nurodė, kad Centrų veikloje dalyvauja daugiau nei 3 metus.
Informacijos sklaidos kanalai per trejus metus iš esmės nepasikeitė. Tiek 2022 m., tiek 2025 m. pagrindinis būdas sužinoti apie Centrų veiklą išlieka neformalūs socialiniai ryšiai – draugai, artimieji, pažįstami. (2022 m. – 56 proc., 2025 m. – 49 proc.). Internetas ir žiniasklaida abiejuose tyrimuose užima tik antraeilį vaidmenį (tiek 2022 m. – 10 proc., 2025 m. – 12 proc. proc.). Tai rodo, kad Centrų matomumas viešojoje ir skaitmeninėje erdvėje išlieka ribotas, nepaisant augančios skaitmeninės komunikacijos svarbos, ypač jaunesnėms kartoms.
Vertinant Centrų veiklas, abiejų analizių rezultatai taip pat labai panašūs. Labai palankiai vertinamos ir lankomos veiklos yra kultūriniai renginiai – koncertai, šventės, vakaronės, taip pat projektinė veikla.
Ryškiausias neigiamas pokytis, atsiskleidęs lyginant abi analizes, yra diskriminacijos patirčių augimas. 2022 m. apie asmeninę diskriminacijos patirtį kalbėjo palyginti nedidelė dalis respondentų (15 proc.), tuo tarpu 2025 m. analizė rodo, kad tokių patirčių skaičius išaugo beveik dvigubai (30 proc.). Abiem laikotarpiais diskriminacija dažniausiai pasireiškia kasdienėse, neformaliose situacijose – viešose vietose, transporte, bendraujant su nepažįstamais žmonėmis.
Apibendrinant šiuos rezultatus, Departamentas atkreipia dėmesį, jog įgyvendinant įtraukties ir integracijos priemones yra svarbu:
– Derinti tautinių mažumų gimtosios kalbos puoselėjimą, kultūrinės tapatybės išsaugojimą su įtrauktimi, integracija bei visuomenės atvirumo ugdymu.
– Didinti tautinių mažumų matomumą ir pozityvų atstovavimą viešojoje erdvėje.
– Plėtoti tarpkultūrinį dialogą vietos bendruomenėse, įtraukiant lietuvius ir kitų tautybių Lietuvos gyventojus.
– Aktyvinti diskriminacijos prevenciją ir tolerancijos ugdymą per švietimą ir viešąsias kampanijas.
– Stiprinti užsieniečių sociokultūrinę integraciją, pasitelkiant tautines bendrijas.
– Išplėsti ir sukurti lankstesnę lietuvių kalbos mokymo sistemą, pritaikytą dirbantiems ir regionams.
– Stiprinti tautinių mažumų kultūros ir integracijos centrus, kaip pagrindinę tautinių mažumų tapatybės išsaugojimo, įtraukties ir integracijos infrastruktūrą.
– Užtikrinti stabilų ir ilgalaikį finansavimą tautinių mažumų kultūrinei ir neformaliojo švietimo veiklai.
Su atlikta analize galite susipažinti ČIA.
Tautinių bendrijų namų ir Kauno įvairių tautų kultūrų centro nuotr.
Ši naujiena parengta pagal Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės informaciją