Lietuvos etnografijos muziejaus Miestelyje, Urmininko namo antrame aukšte atidaryta atnaujinta biliardinės ekspozicija. Biliardo stalą, 16 kamuolių ir tris lazdas muziejus įgijo 1977 m. Tai priklausė Marijonai Morkūnaitei (1906–1964), kuri tarpukaryje Kėdainiuose, Radvilų gatvės gyvenamajame name turėjo biliardinę. Versli moteris ir jos brolis Marijonas taip pat valdė manufaktūros parduotuvę bei knygyną.
Biliardas buvo ganėtinai populiarus žaidimas. Yra žinoma, jog 1814 m. Vilniuje bei jo apylinkėse veikė 35 biliardinės. Biliardinė buvo Verkių rūmuose. Taip pat žaisdavo dvaruose. Grigorijaus ir Varvaros Puškinų Markučių dvare išlikęs 1870 m. Rusijoje pagamintas biliardo stalas. Biliardo kambariai buvo Čapskių Beržėnų dvare, Kosakovskiams priklausiusiame Vaitkuškio dvare. Žaisti biliardą mėgo prezidentas Antanas Smetona. Biliardo stalai stovėjo ir klubuose, restoranuose. Kauno „Metropolio“ restorane biliardą vakarais žaisdavo poetas Kazys Binkis ir dainininkas Kipras Petrauskas. Kėdainiuose ir Žeimelyje tarpukaryje veikė po 5 biliardines.
Morkūnaitės biliardinei buvo paskirtas atskiras kambarys su betono grindimis. Jame stovėjo biliardo stalas, kabėjo lentyna, kurioje laikė kamuolius ir lazdas, lenta rezultatams žymėti ir sieninis laikrodis „Le Roy a Paris“. Žaidimo valanda kainavo 1 litą. Žaidėjai žaisdavo iš pinigų, dažnai labai azartiškai. Būdavo, kad ir susimušdavo. Baigus žaisti, stalą sutvarkydavo, uždengdavo uždangalu.
Biliardo stalą ir žaidimo inventorių restauravo ilgametis muziejaus restauratorius ir puikus biliardo žaidėjas Algirdas Šalkauskas. Restauravimas truko metus. Stalas buvo išardytas ir detalės nuvalytos ir dezinfekuotos. Sutvirtintos karkaso jungtys. Pagamintos 6 naujos kojos (senosios buvo sutrūniję), ištekintos jų reguliavimo atraminės detalės. Atnaujinti ir naujai pagaminti stalo bortai. Padarytos ir priklijuotos trūkstamos apdailos detalės. Mediniai paviršiai padengti aliejiniu laku. Prie bortų vidinės pusės priklijuotos gumos ir aptrauktos audiniu, nes stalas į muziejų pateko tik su gelumbės likučiais. Atkurtos 6 nertos kišenės, kurios žaidžiant greitai susidėvi.
Pats svarbiausias dalykas, jog buvusiems stalo savininkams pavyko išsaugoti originalius biliardo kamuolius, kurių skersmuo – 72 mm. Pažeistos kamuolių vietos buvo užpildytos polietilenglikolio ir medienos miltų mase.
Vieta biliardinei buvo išrinkta ne iš karto. Galiausiai buvo apsistota ties Urmininko namu, juolab, kad jis į muziejų atkeltas iš Kėdainių. Stalą į antrąjį aukštą užnešė keturi vyrai. Tai buvo nemenkas iššūkis, nes jo viduje esančios trys akmens plokštės sveria po 200 kilogramų.
Ekspozicija papildyta remiantis buvusio LEM direktoriaus pavaduotojo muziejininkystei dr. Eligijaus Juvencijaus Morkūno pasakojimais bei išlikusia ikonografine medžiaga. Atkurtas interjeras: pakabinta lenta su tarpukario skelbimų kopijomis, paveikslas, laikrodis, pastatytas stalas su kėdėmis. Vedant ekskursiją po Miestelį, susidomėję lankytojai galės susipažinti su šia tarpukario pramoga, pabandyti pažaisti ir pajusti to laikmečio atmosferą. Beje, šiemet sukanka 50 metų, kaip restauratorius A. Šalkauskas dirba muziejuje ir dovanoja muziejinėms vertybėms antrą gyvenimą. Ekpoziciją taip pat rengė muziejininkai Ramūnas Bučas bei I. Levickaitė.
Inga Levickaitė
Ši naujiena parengta pagal Lietuvos etnografijos muziejaus informaciją