Lapkričio 13 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykusi tarptautinė konferencija „Knygų galia: nuo skaitymo džiaugsmo iki laisvės mąstyti“ subūrė Lietuvos ir užsienio skaitymo kultūros, švietimo bei leidybos profesionalus. Konferencijoje, organizuojamoje įgyvendinant Skaitymo skatinimo veiksmų planą 2025–2027 m., ieškota atsakymų, kaip skaitmeniniame amžiuje paskatinti vaikus ir jaunimą skaityti, stiprinti jų ryšį su knyga ir ugdyti kritiškai mąstančią kartą.
Auganti skaitytojų bendruomenė – tai pamatas sąmoningai, išsilavinusiai ir kūrybingai visuomenei, gebančiai kritiškai mąstyti bei puoselėti savo kultūrinę tapatybę. Kad knygos pasiektų kuo daugiau žmonių, svarbu ne tik jas kurti, leisti, bet ir skatinti domėjimąsi literatūra, ugdyti skaitymo įpročius bei sudaryti sąlygas kiekvienam atrasti savo knygą. Šiame procese reikšmingas leidėjų, bibliotekų ir jų darbuotojų, mokyklų, mokytojų, skaitymo ambasadorių, kultūros organizacijų ir kitų institucijų bendradarbiavimas.

Būtent šių tikslų vedini skirtingų sričių specialistai konferencijoje ieškojo atsakymų, kas šiandien stabdo skaitančios visuomenės augimą. Pranešėjai įvardijo ne vieną priežastį, kodėl šis tikslas vis dar sunkiai įgyvendinamas: naujausios grožinės literatūros trūkumas mokyklų bibliotekose dėl tam neskiriamo finansavimo, konkurencija su ekranais bei tinkamo pavyzdžio ir skaitymo įgūdžių ugdymo stoka artimoje aplinkoje. Kaip tai pakeisti? Lietuvos skaitymo ambasadorė 2026–2027 m. Rūta Elijošaitytė-Kaikarė savo pranešime „Skaitymas kaip veiksmas“ teigė, kad skaitymas turi būti toks pats natūralus užsiėmimas kaip kasdienis dantų valymas. Yra ne vienas būdas tai pasiekti – pavyzdžiui, ankstyvoje vaikystėje tėvams skaitant knygas balsu didėja tikimybė, jog ateityje skaitys ir jų vaikai. Tas pats galioja ir asmeniniams skaitymo įpročiams. Jeigu skaitysime namuose, o mūsų vaikai bus apsupti knygų, galimybė, kad vieną dieną jie patys paims knygą į rankas, taip pat proporcingai didėja. Ankstyvoje vaikystėje susiformavę skaitymo įpročiai palieka gilų pėdsaką, todėl net paauglystėje patyrus susidomėjimo skaitymu nuosmukį, kuris dažniausiai prasideda apie dvyliktuosius, o įsitvirtina apie penkioliktuosius metus, suaugusiam žmogui grįžti prie knygų bus kur kas lengviau.
Švedijos praktika: kodėl į mokyklas grįžta spausdintos knygos?
Viena iš konferencijoje nagrinėtų temų – spausdintos knygos vieta šiuolaikinėje mokykloje. Šiam klausimui buvo skirtas ir Lietuvos leidėjų asociacijos (LLA) vykdomosios direktorės Lauros Tekorės pranešimas „Ar skaitmeninė mokykla buvo klaida? Švedijos 344 milijonų eurų sprendimas grąžinti knygą į klasę“.

L. Tekorė pristatė Švedijos – vienos iš skaitmeniškiausių švietimo sistemų Europoje – patirtį. Pastebėjusi prastėjančius PISA ir PIRLS tyrimų rezultatus, šalis ėmėsi skubių pokyčių: skirti papildomus šimtus milijonų eurų spausdintiems vadovėliams ir grožinei literatūrai grąžinti į mokyklas, taip siekdama sustiprinti mokinių skaitymo ir mokymosi pagrindus.
„Ūmus ir visapusiškas ugdymo skaitmenizavimas ne visada duoda laukiamų rezultatų. Švedijos pavyzdys aiškiai rodo, kad skaitmeninės technologijos negali visiškai pakeisti popierinės knygos teikiamos naudos – giliojo skaitymo, dėmesio išlaikymo ir kritinio mąstymo lavinimo. Siekdami ugdyti mąstančią ir raštingą kartą, turime užtikrinti pusiausvyrą ir sudaryti sąlygas, kad spausdintas žodis išliktų pagrindiniu mokymosi įrankiu, o skaitmeninės ugdymo priemonės būtų naudojamos ypač tikslingai“, – teigė LLA vykdomoji direktorė L. Tekorė.

Tarptautinė patirtis ir mokyklų bibliotekų svarba
Konferencijoje tarptautine patirtimi dalijosi Airijos ir Švedijos skaitymo kultūros atstovai. Švedijos skaitymo ambasadorė Agnes Török, Airijos Vaikų literatūros laureatas Chrisas Haughtonas bei organizacijos „Children’s Books Ireland“ ekspertai pristatė savo šalių iniciatyvas, padedančias kurti kasdienį vaikų ryšį su knyga.
Šiuos specialistus vienija bendras tikslas – paskatinti jaunus žmones neapsiriboti individualiu skaitymu ir drąsiai dalytis savo įspūdžiais, kad knyga taptų bendravimo ir dialogo pagrindu. Visuomenei vis dažniau susiduriant su informaciniu triukšmu, dezinformacija, propaganda, kritinio mąstymo stoka bei susiskaldymu, knyga ir per ją kuriamas santykis su vidiniu bei išoriniu pasauliu gali tapti svarbia atrama jaunajai kartai. Ypač pažeidžiamos šiuo požiūriu yra regionų bendruomenės, kuriose naujos knygos sunkiau pasiekiamos, o skaitymas, kaip ir daugelyje kitų vietų, vis dar nelaikomas prioritetu.
Būtent todėl skaitymo ambasadorių veikla ir tokios tarptautinės programos kaip „Children’s Books Ireland“ orientuojasi tiek į konkrečių vietos bendruomenių poreikius, tiek į platesnius šiuolaikinės visuomenės iššūkius. Jų iniciatyvomis siekiama kurti aplinką, kurioje knyga suburia atviram pokalbiui, ugdo kritiškai mąstančius, emociškai atsparius, kūrybingus ir atvirus žmones. Taip knyga tampa ne tik asmeninėmis durimis į platųjį pasaulį, bet ir padeda puoselėti bendras demokratines vertybes.
Vis dėlto, kad knyga galėtų atlikti šią misiją, ji pirmiausia turi būti lengvai pasiekiama kiekvienam vaikui, tačiau būtent naujausios grožinės literatūros daugelyje Lietuvos mokyklų bibliotekų stipriai trūksta. Atsižvelgiant į tai, atskira konferencijos dalis skirta mokyklų bibliotekoms ir jų svarbai šiuolaikinio žmogaus asmenybės bei akademinio ugdymo procese.
L. Tekorės moderuotoje diskusijoje „Biblioteka mokykloje: nuo knygų lentynos iki pokyčių“, kurioje dalyvavo Šiaulių „Romuvos“ progimnazijos bibliotekininkė Ala Norvilienė, Anykščių Jono Biliūno gimnazijos bibliotekos vadovė Renata Miškinienė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovė Elona Bagdanavičienė bei Kultūros ministerijos atstovė Gražina Lamanauskienė, pašnekovės atkreipė dėmesį į metai iš metų besitęsiančius rūpesčius. Pasak jų, mokyklų bibliotekos susiduria su įsisenėjusia problema: lentynose pasigendama per pastaruosius penkiolika metų išleistos, jaunam žmogui aktualios grožinės literatūros, kuri iš tiesų įtrauktų šiuolaikinį moksleivį. Taip yra todėl, kad mokinio krepšelyje atskiras finansavimas skiriamas vadovėliams bei skaitmeninėms mokymo priemonėms, o grožinės literatūros fondams atnaujinti neskiriama jokių lėšų. Taigi, mokyklose gausu lietuvių literatūros klasikos, tačiau nepriklausomos Lietuvos laiku išleistos grožinės literatūros tenka gerokai paieškoti. Situaciją apsunkina ir tai, jog, nepaisant svarbaus bibliotekininko vaidmens vaikų ugdymo bei skaitymo skatinimo srityse, šių specialistų funkcijos švietimo sistemoje vis dar nėra iki galo aiškiai apibrėžtos.
Diskusijos metu aptarta ir tai, kad šiandien nauja grožinė literatūra mokyklose neretai atsiranda tik asmenine pačių bibliotekininkų iniciatyva. Paminėtas konkretus pavyzdys, kai bibliotekininkė savo vardu viešojoje bibliotekoje užsisako kelias dešimtis naujų knygų, pati jas parveža ir išdalina mokiniams. Vis dėlto vien asmeninėmis pastangomis sisteminės problemos neišspręsime. Žvelgiant į ateitį sutarta, kad šią problemą būtina garsiai viešinti: neskyrus finansavimo grožinei literatūrai, ugdymo procese ir toliau vyraujant skaitmeninėms priemonėms bei atskiroms tekstų kopijoms, vaikams pertraukas leidžiant ekranuose, o ne skaityklose, tarptautinių PISA ir PIRLS tyrimų rezultatai nuosekliai prastės. Konferencijoje pabrėžta, jog Lietuva turi pasimokyti iš Švedijos patirties ir nelaukti kritinės ribos, kai švietimo spragoms lopyti prireiks skubių šimtamilijoninių investicijų.
Bendros pastangos – skaitančiai visuomenei
LLA skaitymo kultūros stiprinimas yra viena iš svarbiausių strateginių veiklos krypčių, todėl ši Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos organizuota konferencija buvo itin reikšminga. Ji suteikė galimybę susitikti skirtingų sričių atstovams, dalytis patirtimi ir ieškoti bendrų sprendimų, kurie padėtų stiprinti skaitymo kultūrą Lietuvoje.
LLA veiklas iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Lietuvos leidėjų asociacijos pranešimas ir Vygaudo Juozaičio fotografijos

