Šiandien minime 35-ąsias Sausio 13-osios metines.
SSRS netenkino Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimas 1990 metais, todėl dar tų metų pabaigoje Lietuvos teritorijoje pradėta didinti SSRS ginkluotąsias pajėgas. Netrukus, 1991 m. sausio pradžioje, Vilniaus miesto gatvėse pasirodė sovietiniai tankai ir šarvuočiai. Sausio 11-ąją SSRS kariniai daliniai pradėjo užiminėti Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose esančius valstybinių įstaigų pastatus. Sovietų fizinė agresija tapo nebeišvengiama.
1991 m. sausio 13 d. SSRS ginkluotosios pajėgos šturmavo Lietuvos radijo ir televizijos pastatą bei Televizijos bokštą. Lietuvos radijo ir televizijos pastato užgrobimą stebėjo visa Lietuva. Tuo metu vykusios radijo ir televizijos transliacijos apie sovietų desantininkų veiksmus iš Vilniaus buvo pertrauktos, tačiau netrukus darbą pradėjo Kauno radiofonas ir televizijos stotis Sitkūnuose. Tuo pačiu metu Lietuvos gyventojai budėjo prie Vilniaus televizijos bokšto, kurį apsupo sovietų šarvuočiai ir tankai. Tą lemtingąją naktį Vilniaus televizijos bokšto sargyboje žuvo 14 Lietuvos laisvės gynėjų, o sužeista – apie 1000.
Sudėtingomis geopolitinėmis aplinkybėmis tragiškieji sausio įvykiai ne tik primena apie taikių ir beginklių Lietuvos žmonių vienybę ir drąsą ginant laisvę prieš 35-erius metus, tačiau išlieka svarbūs ir aktualūs šiandien, įvertinant laisvės ir nepriklausomybės trapumą.
Kviečiame prisiminti ir pagerbti visus Sausio 13-osios Lietuvos laisvės gynėjus.
Kauno regioniniame valstybės archyve yra saugomas Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos dokumentų fondas (f. 2058). Šiame fonde saugomos nuotraukos, menančios 1991 m. sausio 13-ąją. II dalis. I fotografijų dalį galime pamatyti čia.
1-oji fotografija – 1991 m. sausio įvykiai Vilniuje. KRVA. F. 2058, ap. 1, b. 84, l. 57.
2-oji fotografija – 1991 m. sausio įvykiai Vilniuje. KRVA. F. 2058, ap. 1, b. 84, l. 59.
3-oji fotografija – 1991 m. sausio įvykiai Vilniuje. KRVA. F. 2058, ap. 1, b. 84, l. 64.
Ši naujiena parengta pagal Kauno regioninio valstybės archyvo informaciją