Lietuviški tekstai senuosiuose istoriniuose šaltiniuose – poteriai, pamokslai, giesmės, bažnytinių metrikų knygų įrašai, teisminės priesaikos, nuostatai, įsakymai, knygų marginalijos, turto sąrašai, įrašai bičiulių albumuose ir studijų disputuose bei tezėse (bakalauro, magistro), eilėraščiai, dainos, atsišaukimai r kt. yra labai vertingi kalbos, teisės ir kultūros istorijos paminklai, lietuvių kalbos vartojimo privačiame ir viešajame gyvenime liudininkai.
Kol kas ankstyviausias žinomas lietuviškas tekstas yra poteriai „Tėve mūsų“, „Sveika, Marija“, „Tikiu į Dievą Tėvą“ (iš viso 24 eilutės), XVI a. pirmoje pusėje įrašyti nežinomo asmens 1503 m. Strasbūre išleistoje lotyniškos knygos „Tractatus sacerdotalis” (Traktatas kunigams) paskutiniame puslapyje (knyga saugoma VUB).
Pirmąją teisminę priesaiką lietuvių kalba–1651 m. raganavimu apkaltintos moters iš Upytės pavieto priesaiką–dar 1884 m. paskelbė Vilniaus centrinio senųjų aktų archyvo archyvaras latvis Jānis Sproģis(1835-1916). Išliko dvarų tarnybininkų – tijūnų ir eigulių lietuviškų priesaikų. Keliasdešimt jų yra paskelbta, o nemažai saugoma ir neatrasta įvairiose Lietuvos bei užsienio atminties institucijose-archyvuose, bibliotekose, muziejuose.
Jų yra ir Lietuvos valstybės istorijos archyvo (LVIA) fonduose, kuriuose, pavyzdžiui, yra išlikusios ir 1688 bei 1692 m. teisminės priesaikos latgalių kalba, kurios I. Sprogio buvo paskelbtos dar 1907 m. Ilgamečio LVIA vyresniojo archyvisto Aleksandr Baniusevič jos buvo naujai identifikuotos prieš kelerius metus. Tai jis padarė tvarkydamas Senųjų aktų fondą ir Ukmergės pavieto teismų fonde identifikavęs keturias istoriografijai nežinomas ankstyviausias XVII a. pab. Livonijos kunigaikštystės pilies teismo knygas.
Seminaro dalyviai archyvistai, istorikai, filologai, komunikacijos tyrėjai pasidalins informacija apie šį ir kitus vertingus šaltinius, naujausiomis senųjų lietuviškų tekstų įvairiuose XVII – XIX a. vidurio Lietuvos istorijos šaltiniuose atradimų patirtimis, aptars šiuos tekstus, pateiks jų kritiką ir interpretacijas, pasiūlys naujų įžvalgų apie lietuvių kalbos vartojimą senojoje Lietuvoje, plėtos tarpdalykinį dialogą.
Akademinius ir nepriklausomus istorijos tyrėjus kviečiame atkreipti išskirtinį dėmesį į senuosius lietuviškus tekstus, juos publikuoti, tirti ir populiarinti.
Seminaro programą rasite čia.
Ši naujiena parengta pagal Lietuvos valstybės istorijos archyvo informaciją