2026 m. sausio 16 d. Alytaus apylinkės teisme nuosprendį išgirdo nemažai titulų pelnęs Lietuvos raitelis, kuris pripažintas kaltu įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 149 str. 1 d., ir nubaustas laisvės atėmimu vieneriems metams devyniems mėnesiams, šią bausmę sumažinant vienu trečdaliu ir paskiriant galutinę vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant dvejiems metams. Nuteistasis įpareigotas viso bausmės vykdymo atidėjimo metu dirbti, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: 50 MGL dydžio (2 500 eurų) įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Skirtingai nei ikiteisminio tyrimo metu, nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme nuteistasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką – prabangaus žirgyno teritorijoje Alytaus rajone išžaginęs merginą iš Suomijos, su kuria bendradarbiavo žirgų sporte. Be paties nuteistojo visiško kaltės pripažinimo ir išsamių parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti bylos duomenys, ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis tikrai stengėsi sušvelninti padarytos veikos neigiamus padarinius, atlygino didelę dalį nukentėjusiosios prašomos neturtinės žalos. Jo elgesys teisme leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis savo veiksmus dabar vertina tikrai kritiškai, suvokė savo nusikalstamų veiksmų pavojingumą, padarė reikiamas išvadas. Jis faktinėje šeimoje augina mažametį vaiką, turi dar vieną mažametį vaiką, kuriam teikia išlaikymą ir juo rūpinasi, dirba, itin teigiamai charakterizuojamas. Ankstesnę teismo paskirtą baudos bausmę įvykdė žymiai anksčiau nei buvo nustatytas jos terminas, tai, teismo vertinimu, rodo, kad paskirtos bausmės jis nevengė. Atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog realus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas vis dėlto aiškiai prieštarautų teisingumo principui, nes bausmė pasiektų iš esmės vieną tikslą – nubaudimą, o baudžiamojoje byloje nustatyta aplinkybių visuma – itin teigiamai charakterizuojama nuteistojo asmenybė, nusikalstamos veikos spontaniškumas, tai, kad pati nusikalstama veika nepasižymėjo dideliu agresyvumu ar žiaurumu, nenaudotas fizinis smurtas, nukentėjusiajai nepadarytas fizinės sveikatos sužalojimas, nuteistojo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, siekiant kuo labiau sumažinti nukentėjusiajai padarytos nusikalstamos veikos neigiamas pasekmes, leidžia daryti išvadą apie mažesnį nuteistojo asmenybės ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Be to, atsižvelgiama ir į jau minėtus duomenis apie jo aktyvią profesinę, sportinę veiklą, šeiminius santykius, todėl siektina ir nenutraukti jo šeiminių, socialinių, darbinių ryšių.
Nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį dėl 300 000 eurų neturtinės žalos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų iš nuteistojo priteisimo. Priteisiant konkretų neturtinės žalos atlyginimą, turi būti atsižvelgiama ir į realią kaltininko galimybę atlyginti padarytą žalą. Pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo priteisimas iš kaltininko negali būti siejamas su kaltininko nubaudimu, kadangi neturtinė žala atlieka kitokią funkciją, tai yra kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtą fizinį ir dvasinį skausmą bei kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Be to, itin didelis neturtinės žalos priteisimas iš kaltininko neleidžia pasiekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Juo labiau, tai neturi būti būdas praturtėti nuteistojo sąskaita. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.
Šiuo atveju nukentėjusiosios prašoma priteisti 300 000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė ir nereali atlyginti, atsižvelgiant į nuteistojo turtinę padėtį, nes net per keliolika metų vidutines pajamas gaunantis, du mažamečius vaikus išlaikantis, kreditinių įsipareigojimų turintis nuteistasis negalėtų tokios sumos sumokėti, taip pat ji aiškiai neatitinka teisminės praktikos Lietuvos Respublikoje panašiose baudžiamosiose bylose, nes dėl nusikalstamų veikų seksualinio pobūdžio bylose nukentėjusiesiems, tarp jų ir mažamečiams, nepilnamečiams, neabejotinai dėl to labiau pažeidžiamiems asmenims, taip pat patyrus netgi fizinį sužalojimą, sveikatos sutrikdymą, nukentėjus daugiau nei nuo vieno asmens veiksmų, paprastai priteisiama nuo 2 000 iki 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo
Šiuo atveju nuteistasis jau savanoriškai atlygino 20 000 eurų, taigi nukentėjusiosios patirtai neturtinei žalai atlyginti jis jau sumokėjo sumą, bent dvigubai didesnę nei paprastai priteisiama šios kategorijos bylose neturtinei žalai atlyginti. Teismo vertinimu, nuteistojo savanoriškai jau sumokėtas neturtinės žalos atlyginimas atitinka teisingumo, protingumo, proporcingumo principus, todėl nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl 300 000 eurų neturtinės žalos priteisimo iš nuteistojo atmestas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Alytaus apylinkės teismo informacija