Antanas Sutkus gimė 1892 m. sausio 26 d. Šalnynėje, Paežerėlių valsčiuje (dab. Šakių apskritis). Iš pradžių jis mokėsi Kauno gimnazijoje (dab. Maironio gimnazija), tačiau iš jos buvo pašalintas. Vidurinį išsilavinimą A. Sutkus įgijo Marijampolės gimnazijoje, o 1909 m. grįžęs į Kauną įsitraukė į draugijos „Daina“ vaidintojų būrelio veiklą – tai žymi pirmuosius jo ryšius su teatro aplinka.
A. Sutkus ketino studijuoti provizoriaus specialybę Kijevo ir Maskvos universitetuose, tačiau, paskatintas poeto Jurgio Baltrušaičio, įstojo į Veros Komisarževskajos dramos teatro studiją, kurią baigė 1916 m. Baigęs studijas, jis aktyviai įsitraukė į Maskvos lietuvių dramos artistų bendrovės veiklą – statė spektaklius, vaidino ir bendradarbiavo su kitais lietuvių menininkais, tarp jų – B. Sruoga, O. Rymaite ir J. Baltrušaičiu.
Būnant Maskvoje, A. Sutkui gimė mintis apie tautinio teatro svarbą. Jo požiūriu, teatras tuo metu galėjo tapti reikšmingas Lietuvai kaip dvasinę energiją telkianti ir visuomenę įkvepianti veikla, nes jis nereikalavo didelių intelektualinių pastangų, bet savaime stiprino valią, gaivino dvasines jėgas ir skatino aktyvų darbą.
1918 m. grįžęs į Lietuvą A. Sutkus pradėjo įgyvendinti savo tautinio teatro idėją. 1919 m. gegužės 27 d., pavykus gauti Švietimo ministerijos finansavimą ir išsinuomoti miesto teatrą (dab. Kauno valstybinis muzikinis teatras), įvyko pirmasis Tautos teatro vaidinimas – 1904 m. parašyta Gabrielės Petkevičaitės-Bitės ir Julijos Žymantienės-Žemaitės pjesė „Litvomanai“.
Vaidinimas sulaukė dviprasmiškų atsiliepimų: vieni pabrėžė vaidybos ir veikėjų karikatūrizavimo problemas, kiti – gyrė pjesės turinį. Tautos teatras ilgai negyvavo, kadangi buvo išlaikomas iš Švietimo ministerijos lėšų. Dėl to miesto teatro nuomos sutartis buvo nutraukta 1919 m. spalio 2 d., kai nepavyko gauti tolesnio finansavimo, o patalpos nuo spalio 7 d. perleistos naujam nuomininkui – Juozui Vaičkui.
Po Tautos teatro uždarymo A. Sutkus įkūrė Vaidybos mokyklą, kuri veikė 1919–1924 m. Čia jis suformavo mokymo programą, pagrįstą mokslinės pedagogikos principais ir rūpinosi, kad studentai suprastų meno reikšmę valstybiniu požiūriu. Savišvieta, saviaukla, savianalizė ir savikritika buvo vieni iš svarbiausių ugdymo ir auklėjimo procesų, be kurių, pasak A. Sutkaus, teatralas negalėtų tobulėti.
Šios mokyklos pagrindu buvo įkurtas satyrinis „Vilkolakio“ teatras (1920-1925 m.), o 1923 m. privačia iniciatyva buvo atnaujintas ir Tautos teatras. Tačiau ir šįkart, dėl mažo biletų pardavimo skaičiaus bei silpno visuomenės susidomėjimo 1925 m. teatras buvo uždarytas. 1926–1928 m. A. Sutkus ėjo Valstybinio teatro direktoriaus pareigas.
1929 m. buvo priimtas Valstybės radiofono įstatymas, pagal kurį Kauno radiofonas (įkurtas 1926 m. birželio 12 d.) tapo Valstybės radiofonu ir buvo perduotas Švietimo ministerijos globon. Pirmuoju direktoriumi paskirtas A. Sutkus, turėjęs patirties vadovaujant teatrui ir organizuojant kultūros veiklas. Vadovaudamas radiofonui, jis siūlė naujoves, siekdamas paįvairinti programas, taip pat rūpinosi krašto radiofikacijos plėtra. Šias pareigas A. Sutkus ėjo iki 1934 m.
Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, A. Sutkus prisidėjo prie Kauno dramos teatro atkūrimo. Iš pradžių jis buvo meno vadovas ir režisierius, vėliau – Vaidybos studijų vadovas. 1948 m. jis išėjo į pensiją, tačiau neapleido teatro veiklos: vadovavo Teatro draugijos veteranų sekcijai ir prisidėjo prie Lietuvos teatro ir muzikos muziejaus kūrimo.
Antanas Sutkus mirė 1968 m. balandžio 5 d. Kaune. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.
Naudoti šaltiniai ir literatūra:
Visuotinė lietuvių enciklopedija – Antanas Sutkus
Žiogaitė, Austė. „Antanto Sutkaus Tautos teatro koncepcija ir realizacija“. Bakalauro darbas, Vytauto Didžiojo universitetas, 2024 m.
—
1-asis dokumentas – Antano Sutkaus LR vidaus paso kortelė. 1920 m. gegužės 27 d. KRVA. F. 66, ap. 1, b. 4936.
2-asis dokumentas – Antano Sutkaus LR vidaus paso kortelės antra pusė. 1920 m. gegužės 27 d. KRVA. F. 66, ap. 1, b. 4936.
3-asis dokumentas – Švietimo ministerijos įgaliojimas A. Sutkui sudaryti sutartį su Kauno miesto valdyba dėl miesto teatro nuomavimo. 1919 m. gegužės 19 d. KRVA. F. 219, ap. 1, b. 53. l. 21.
4-asis dokumentas – Teatro skyriaus vedėjo A. Sutkaus pranešimas Kauno miesto valdybai dėl miesto teatro nuomos sutarties nutraukimo. 1919 m. spalio 2 d. KRVA. F. 219, ap. 1, b. 53, l. 60 a. p.
Ši naujiena parengta pagal Kauno regioninio valstybės archyvo informaciją