Antrinės teisinės pagalbos keitimas neteisėtas

Pareiškėja kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją, nes nesutiko su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (Tarnyba) 2024 m. vasario 27 d. sprendimu, kuriuo buvo pakeistas ankstesnis – 2018 m. gegužės 21 d. – sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Pradiniu sprendimu pareiškėjai buvo suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl palikimo priėmimo ir susijusių klausimų. Tačiau 2024 m. sprendimu pagalbos apimtis buvo susiaurinta – nurodyta, kad pagalba teikiama tik dėl servituto nustatymo.

Pareiškėja teigė, kad toks sprendimo pakeitimas buvo atliktas neteisėtai, be jos žinios, neįvertinus visų aplinkybių ir pabloginant jos teisinę padėtį. Ji taip pat nurodė, kad jai nebuvo suteikta visa pagalba, kurios ji prašė – dalis su palikimu susijusių klausimų liko neišspręsti.

Lietuvos administracinių ginčų komisija 2024 m. gegužės 6 d. sprendimu tenkino pareiškėjos skundą ir panaikino Tarnybos 2024 m. vasario 27 d. sprendimą. Komisija konstatavo, kad:
•    Tarnyba nepagrįstai susiaurino antrinės teisinės pagalbos apimtį;
•    Sprendimas buvo priimtas nemotyvuotai, neatsižvelgiant į pareiškėjos interesus;
•    Nebuvo pateikta įrodymų, kad pareiškėjai buvo suteikta visa pagalba, kaip numatyta 2018 m. sprendime;
•    Sprendimas neatitiko Viešojo administravimo įstatymo ir Teisinės pagalbos įstatymo reikalavimų.
•    Komisija pabrėžė, kad toks sprendimo pakeitimas pažeidė pareiškėjos teisėtus lūkesčius ir nebuvo pagrįstas nei teisiškai, nei faktiškai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2025 m. gegužės 21 d. galutine ir neskundžiama nutartimi atmetė Tarnybos apeliacinį skundą ir paliko galioti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimą, kuriuo teismas pritarė Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2024 m. gegužės 6 d. sprendimui. 

Komisija Sprendime tenkino pareiškėjos skundą ir panaikino Tarnybos 2024 m. vasario 27 d. sprendimą, kuriuo Tarnyba nepagrįstai ir neteisėtai pakeitė 2018 m. gegužės 21 d. sprendimu pareiškėjai suteiktos antrinės teisinės pagalbos turinį, susiaurindama jos apimtį ir taip pablogindama pareiškėjos teisinę padėtį.

LVAT išskyrė šiuos esminius aspektus:
•    Tarnyba neturėjo teisinio pagrindo vienašališkai keisti anksčiau priimto sprendimo, nes nebuvo nurodytos nei naujos faktinės aplinkybės, nei teisiniai pagrindai, kurie leistų keisti pareiškėjai suteiktos teisės apimtį.
•    Tarnyba nesirėmė Viešojo administravimo 16 straipsniu, kuris suteikia teisę viešojo administravimo subjektams pripažinti netekusiu galios savo priimtus sprendimus. 
•    Ginčijamas sprendimas nemotyvuotas, jame nebuvo nurodyta nei faktinių, nei teisinių argumentų, todėl jis neatitiko Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų.
•    Teisėtų lūkesčių apsaugos principas buvo pažeistas, nes pareiškėjai buvo suteikta teisė į antrinę teisinę pagalbą dėl visų su palikimo priėmimu susijusių klausimų, o vėliau ši teisė buvo nepagrįstai apribota.
•    Tarnyba negalėjo sprendimo motyvų papildyti teismo procese, nes tai pažeistų asmens teisę į gynybą ir teisinį aiškumą.

Ši byla yra reikšmingas precedentas, patvirtinantis, kad viešojo administravimo subjektai privalo veikti teisėtai, pagrįstai ir paisyti asmenų teisėtų lūkesčių, nebloginti asmenų teisinės padėties. 

Atnaujinimo data: 2025-06-13

Taip pat skaitykite:

Komisijos darbuotojai Konstitucijos dieną konsultavo asmenis ir dalyvavo tarptautinėje konferencijoje

Konstitucijos egzaminas – tradicija, jungianti žinias ir pilietiškumą

Konstitucijos dienos proga – konsultacijos administracinės teisės klausimais Lietuvos administracinių ginčų Komisijoje

LAGK patarėjas dalyvaus renginyje dėl Ukrainos teisės derinimo su ES teise

Komisijos pirmininkė skaitė pranešimą mediacijos savaitės konferencijoje Seime