Auga žinojimas apie negalios nustatymą: pristatyti visuomenės apklausos rezultatai

Ar žinotumėte, kur kreiptis, jei vieną dieną jums ar artimajam prireiktų pradėti negalios nustatymo procesą? Jei skaitote šį įrašą, tikriausiai jau žinote, kad tuo užsiima Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra. Tačiau dar liepą net 33 proc. „Sprinter tyrimai“ apklausos dalyvių teigė to nežinantys. Kartu, apie pastarųjų metų pokyčius, susijusius su negalios nustatymu, nežinojo 6 iš 10 apklaustųjų.

Norėdami sumažinti šį žinių trūkumą bent 3 proc. punktais, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūroje pradėta informacinė kampanija „Jokio skirtumo. Durys atviros visiems“. Joje atsakyti su negalios nustatymu susiję klausimau, organizuotos viešos konsultacijos ir analizuotos sritys, kur informacijos trūkumas išlieka.

Pakartotinos apklausos spalį skaičiai džiugino – jau rudenį nežinančių ANTA vaidmens sumažėjo iki 28 proc, o apie pasikeitimus, susijusius su negalios nustatymu, iš 60 % sumažėjo iki 53 %.

Kokie pokyčiai įgyvendinti negalios nustatymo srityje?  

Daugiau nei metus įgyvendinami pokyčiai negalios nustatymo srityje yra orientuoti į paprastesnį negalios nustatymą Asmens su negalia teisių apsaugos agentūroje (ANTA) ir individualų požiūrį į kiekvieną žmogų.

Diegiamas „vieno langelio“ principas apima skirtingas sritis:

• pagalbos planas 

Nuo šiol žmogui, kuriam nustatoma negalia, esant pagalbos poreikiui, nebereikia pačiam ieškoti pagalbos ir kreiptis į skirtingas institucijas. Dabar negalios nustatymo metu yra pildomas Individualios pagalbos poreikių klausimynas, kurio metu, jei asmuo sutinka, jam yra pasiūlomas pagalbos planas. Jis aprėpia skirtingus asmens poreikius, nuo techninės pagalbos priemonių iki paslaugų, galinčių padėti kasdienybėje. Patvirtinus planą, jis keliauja į skirtingas įstaigas, atsakingas už pagalbos priemonių ar paslaugų įgyvendinimą, todėl specialistai su žmogumi susisiekia asmeniškai ir paaiškina atskirų paslaugų skyrimo ypatumus. Be to, jei asmuo sutinka priimti pagalbą, jis gali apsispręsti, ar siūlomos pagalbos reikia nedelsiant, ar prireiks vėliau.

• daugiau galimybių konsultuotis 

Vieno langelio principas atsispindi ir konsultavimo srityje – ANTA specialistai kasmet atsako į dešimtis tūkstančių skambučių bei laiškų, o šiemet veiklą pradėjusi virtualioji asistentė Angelė jau padėjo daugiau nei 30 tūkst. kartų. Užduoti klausimą pokalbių robotei galima bet kuriuo paros metu ir tai padaryti ne tik raštu, bet ir balsu. Laisvų rankų komunikacijos alternatyva užtikrina informacijos prieinamumą ir gerina patirtį klientų, kurie susiduria su motorikos ar skaitymo sutrikimais, turi regos negalią. Jei virtuali asistentė Angelė pritrūks žinių ar nesupras Jūsų klausimo, darbo dienomis klientai galės kreiptis į Agentūros konsultavimo liniją telefonu +370 5 230 30 60 arba el. paštu: [email protected]

• negalios nustatymas 

Nuo 2024 m. sausio 1 d. negalia nustatoma kompleksiškai, įvertinus asmens bazinį dalyvumą pagal gydančio gydytojo parengtame siuntime ir kituose medicininiuose dokumentuose esančią informaciją ir asmens individualios pagalbos poreikį. Vertinant individualios pagalbos poreikį, klausimyne surinktų balų suma turi didelę įtaką galutiniam negalios (dalyvumo lygio procentui, neįgalumo lygiui) ir individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio lygio vertinimo rezultatui. Tačiau surinktų balų suma užpildytame klausimyne yra tik viena negalios vertinimo dalis, bendras rezultatas priklauso ir nuo medicininio asmens organizmo funkcijų sutrikimų vertinimo. Daugiau apie klausimyną rasite čia.

Daugiau informacijos apie minimus pokyčius rasite informacinėse skaidrėse PDF formatu čia.

Apklausos rezultatai 

Informuotumas apie negalios nustatymo pokyčius. Liepos mėnesį dauguma gyventojų apskritai nebuvo girdėję apie naujus pokyčius – net 60 % respondentų nurodė, kad nieko apie tai nežino. Tuo metu tik nedidelė dalis žmonių teigė, kad ne tik girdėjo, bet ir supranta, kas keičiasi (15 %).  Spalio mėnesio rezultatai rodo pozityvų pokytį: neinformuotų žmonių dalis sumažėjo iki 53 % t. y. -7 proc. punktais, o tų, kurie girdėjo ir supranta esmę, padaugėjo iki 18 % t.y. + 3 proc. punktais. Be to, padidėjo ir tų, kurie girdėjo, bet nelabai supranta, dalis (nuo 25 % iki 29 %). Vis dėl to daugiausia žmonių vis dar tik „girdėjo“, bet ne iki galo supranta esmę.

Žinojimas, kur kreiptis dėl negalios nustatymo. Liepos mėnesį tik 39 % gyventojų teigė, kad žinotų, į kokią įstaigą kreiptis dėl negalios nustatymo. Trečdalis (33 %) nežinojo, kur reikėtų pradėti procesą, o dar 28 % atsakė, kad nėra tikri. Spalį žinančiųjų dalis padidėjo iki 42 %, t. y. +3 proc. punktais. Kartu nežinančiųjų sumažėjo iki 28 %.

Kas priima sprendimą dėl negalios nustatymo. Liepos mėnesį daugiau nei trečdalis gyventojų (39 %) manė, kad sprendimą dėl negalios nustatymo priima ne Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra, o gydytojų konsiliumas. Tik 21 % teigė žinantys, kad sprendimus priima ANTA specialistai. Spalio mėnesį ANTA žinomumas  išaugo 4 proc. punktais, tai yra iki 25 %, o klaidingai manančių, jog sprendimą dėl negalios nustatymo priima gydytojų konsiliumas, sumažėjo iki 37 proc. Gyventojai pradeda suprasti, kad negalia nėra vien tik sveikatos sistemos klausimas, o Agentūra tampa labiau atpažįstama.

Žinojimas, kas yra pagalbos planas. Liepos mėnesį net 74 % žmonių nežinojo, kas yra pagalbos planas ir tik 11 % sakė, kad žino. 15 % atsakė, kad yra girdėję, bet nesupranta plano naudos. Spalio mėnesį padėtis šiek tiek pagerėjo: nežinančiųjų sumažėjo iki 70 % t.y. – 4 proc. punktai, žinančiųjų padidėjo iki 12 %, o tų, kurie girdėjo, bet nesupranta naudos – 18 %. Daugėja žmonių, kurie girdėjo apie planą, tačiau jie vis dar nesupranta jo prasmės.

Asmeninė patirtis. Liepos mėnesį 33 % respondentų nurodė, kad jiems arba jų artimiesiems yra nustatyta negalia. Spalio mėnesį šis skaičius nepasikeitė ir liko lygiai toks pat.

Susipažinti su išsamiais apklausos rezultatais galite čia.