Rugsėjo 30 d. baigėsi Aplinkos apsaugos departamento reidai „Miškas be kenkėjų“. Jų metu pareigūnai tikrino valstybinių ir privačių miškų sanitarinę būklę – ieškojo žievėgraužio tipografo apniktų eglių ir vertino, ar miškų savininkai, valdytojai ir naudotojai laikosi sanitarinės miško apsaugos reikalavimų. Nuo balandžio 1 d. atlikti 43 reidai, patikrinta 50 ūkio subjektų ir 23 fiziniai asmenys.
Siekiant užkirsti kelią miško kenkėjų plitimui, šalies miškuose surengti tiksliniai reidai. Jų metu daugiausia dėmesio skirta potencialiai pavojingiems eglynams, kuriuose kyla didžiausia žievėgraužio tipografo išplitimo rizika.
Žievėgraužis tipografas – vienas pavojingiausių eglių kenkėjų. Jis veisiasi po medžių žieve, pažeidžia egles ir, esant palankioms sąlygoms, gali lemti jų žūtį. Todėl laiku nustatyti kenkėjo apniktus medžius ir imtis reikiamų priemonių yra ypač svarbu siekiant apsaugoti aplinkinius medynus.
Panevėžio miškų kontrolės skyriaus pareigūnai surengė 17 reidų. Kauno miškų kontrolės skyriaus pareigūnai atliko 15 reidų, Klaipėdos – 6, Vilniaus – 5. Dviejuose reiduose kartu su miškų kontrolės pareigūnais dalyvavo ir kitų institucijų atstovai.
Reidų metu priimta 12 sprendimų pradėti patikrinimus. Nustatyti 3 pažeidimai, o dėl dar dviejų galimų pažeidimų šiuo metu atliekami tyrimai.
„Miškai daugiausia buvo tikrinami fiziškai važinėjant po teritorijas, tačiau žvalgymams pasitelkėme ir Karinių oro pajėgų sraigtasparnių pagalbą – iš viso surengti keturi skrydžiai Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio regionuose“, – teigia Miškų kontrolės departamento patarėja Dina Navickienė.
Pasak D. Navickienės – nė viename rajone nebuvo paskelbta stichinė nelaimė. „Vertinant situaciją, negalime atmesti ir gamtinių sąlygų reikšmės, nes šiemet jos nebuvo palankios šių vabalų dauginimuisi“, – sako D. Navickienė.
Kaip atpažinti žievėgraužio tipografo apniktas egles?
Aplinkosaugininkai pirmiausia rekomenduoja įvertinti bendrą miško būklę. Jei pastebimos vėjo nuverstų eglių ar nudžiūvusių eglių viršūnės, tai gali būti pirmieji požymiai, kad miške formuojasi kenkėjų židinys.
Priėjus arčiau prie apnikto medžio, galima pastebėti šiuos ženklus:
- Net ir žalias, gyvybingai atrodantis medis gali būti apniktas žievėgraužio tipografo, tačiau svarbu atidžiai apžiūrėti žievę – ar nėra mažų išgraužtų skylučių, aplink kurias dažnai būna smulkių rusvų pjuvenų. Pjuvenas galima rasti ir ant žemės, aplink eglės kamieną.
- Aplink medį gali būti prikritusių žalių spyglių.
- Jei medis apniktas ilgesnį laiką, nuo jo kamieno gali pradėti luptis žievė. Apžiūrėjus žievės vidinę pusę, galima pamatyti įmantrios formos takus – tai žievėgraužio tipografo ar jo lervų graužimo pėdsakai.
Daugiau informacijos apie žievėgraužio tipografo apniktų eglynų požymius rasite Aplinkos apsaugos departamento specialistų parengtoje atmintinėje „Žievėgraužis tipografas (eglių kenkėjas)“.
Taip pat rekomenduojama pasitikrinti, ar miškas patenka į potencialiai pavojingų eglynų zoną. Tai galima padaryti interaktyviame Kenkėjų pažeistų miško medynų žemėlapyje, pasirinkus matyti „Potencialiai pavojingų eglės medynų“ žemėlapio sluoksnį.
Miško savininkai ir valdytojai raginami reguliariai stebėti savo miško valdas ir, jei pastebimi pažeisti medžiai, gauti leidimus jų kirtimui, kuriuos išduoda Valstybinė miškų tarnyba.
Gyventojai gali padėti nustatyti kenkėjų židinius
Pastebėtas šviežiai žievėgraužio tipografo apniktas egles, taip pat vėjo ar sniego nuverstas egles gyventojai gali pažymėti interaktyviajame žemėlapyje „Tvarkau Lietuvą“. Svarbu pranešti apie naujus kenkėjų židinius, nes seniai nudžiūvusios eglės kenkėjų plitimo požiūriu pavojaus nebekelia. Gautą informaciją vertina atsakingos institucijos, o į anksčiau nežinomas kenkėjų pažeistas vietas vyksta miškininkai.
Jei kyla klausimų, Aplinkos apsaugos departamento specialistai jus pakonsultuos telefonu +370 700 02022 arba el. paštu [email protected].
Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad apie aplinkos apsaugos pažeidimus galima pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112. Taip pat užfiksuotas nuotraukas ar vaizdo medžiagą, kai daromas pažeidimas, galima atsiųsti el. paštu [email protected].
Ši naujiena parengta pagal Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos informaciją