Daliai vyresnių žmonių skaitmeniniai sprendimai tampa nauja kliūtimi

Nors skaitmeniniai sprendimai turėtų palengvinti kasdienį gyvenimą, daliai vyresnių žmonių jie tampa nauja kliūtimi – ypač tada, kai nebesiūloma kitų būdų gauti paslaugas. Tai atskleidžia Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos apžvalga, kurioje vertinta, kaip institucijos ir paslaugų teikėjai taiko rekomendacijas dėl skaitmeninės atskirties mažinimo. Surinkti atsakymai parodė labai skirtingas praktikas: vieni jau turi realiai veikiančių sprendimų, o kitur alternatyvos vis dar nepatogios arba tik deklaratyvios.

„Skaitmenizacija pati savaime nėra problema ir daug kur tikrai užtikrina pažangą. Sunkumų kyla tada, kai atveriamos tik vienos durys – skaitmeninės – ir tikimasi, kad pro jas praeis visi. Valstybės įstaigų ir paslaugų teikėjų pareiga yra užtikrinti, kad modernėjimas nepaliktų žmogaus nuošalyje, suteiktų daugiau pasirinkimų, o ne jų sumažintų“, – sako lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė.

Teigiami žingsniai – jau matomi

Po 2024 m. atlikto vyresnių žmonių atskirties tyrimo, Tarnyba kreipėsi į valstybės institucijas, savivaldybes ir privačius paslaugų teikėjus, norėdama sužinoti, ką įmonės ir organizacijos daro, kad jų paslaugos būtų prieinamos vyresniems žmonėms. Surinkta informacija rodo, kad įstaigų situacija labai nevienoda – vieni paslaugų teikėjai turi veikiančių sprendimų, kiti pateikia tik bendro pobūdžio paaiškinimus ar ateities planus.

Dalis įstaigų aktyviai ieško būdų palengvinti paslaugų gavimą vyresniems žmonėms. Pavyzdžiui, Utenos rajono savivaldybė planuoja steigti senjorų dienos centrą, kuriame teiks pagalbą sprendžiant kasdienes skaitmenines užduotis. Aštuonios komunalinių paslaugų įmonės nurodė, kad klientams (-ėms) išduoda nemokamas kliento korteles, kurios leidžia atsiskaityti be elektroninio prisijungimo – dėl to žmonėms nereikia naudotis programėlėmis ar pateikti papildomų dokumentų. „Swedbank“ informavo, kad apmoka notaro vizitą pas gyventoją, jei dėl negalios ar sveikatos būklės reikia įvertinti žmogaus galimybes savarankiškai tvarkyti finansinius reikalus – tai svarbus praktinis sprendimas žmonėms, negalintiems nuvykti į skyrių.

Birutė Sabatauskaitė. Gabrielės Grėbliūnės nuotr.

„Analizuodami duomenis pastebėjome mažesnių miestų ir rajonų savivaldybių lyderystę – panašu, kad mažesnėse bendruomenėse veikia daugiau skaitmeninę atskirtį mažinančių sprendimų. Pavyzdžiui, plačiau užtikrinami ne skaitmeniniai būdai įsigyti viešojo transporto bilietus, dalyje miestų transportas apskritai nemokamas. Savo ruožtu sostinėje liko tik skaitmeniniai bilietai ir bent šioje srityje pokyčių nežadama“, – teigia lygių galimybių kontrolierė.

Anot jos, puikiu geruoju pavyzdžiu taip pat galima laikyti kai kuriuose mažesniuose miestuose veikiančius klientų aptarnavimo centrus, kuriuose vienoje vietoje, be tarpininkų galima susimokėti už įvairias komunalines paslaugas.

Dalis paslaugų – vis dar sunkiai prieinamos

Apžvalgoje išryškėjo ir pasikartojančios problemos. Už daugelį būtinųjų paslaugų įmokos grynaisiais pinigais vis dar priimamos tik per tarpininkus, kurie taiko tarpininkavimo mokestį. Savivaldybėse skaitmeninė pagalba dažnai priklauso nuo pavienių darbuotojų iniciatyvos – vyresniems žmonėms geranorišką pagalbą suteikia bibliotekininkės, socialinės darbuotojos, kurių funkcijose tokia pagalba nėra apibrėžta ar apmokama.

„Kliūčių žmonėms kyla ir gaunant paslaugas ar įsigyjant būtinąsias prekes prekybos centruose, vaistinėse. Dauguma jų užtikrina galimybę apsipirkti gyvai, atsiskaityti grynaisiais pinigais ar naudotis nuolaidomis be skaitmeninių įrenginių, pavyzdžiui – su nuolaidų kortele. Visgi esama ir išimčių: ne kartą sulaukėme nusiskundimų dėl „LIDL“, kur nuolaidos prieinamos tik su mobiliąja programėle. Nors įmonė teigia leidžianti pasinaudoti nuolaida įvedant savo ar kito žmogaus telefono numerį, su kuriuo susieta nuolaidų sistema, ši informacija parduotuvėse nėra aiškiai pateikta, o žmonės ir toliau kreipiasi į Tarnybą dėl patiriamų sunkumų. Taip pat išlieka sunkumų parduotuvėse, kai veikti paliekamos tik savitarnos kasos ir tenka prašyti ir laukti pagalbos“, – pastebi kontrolierė ir pabrėžia, kad paslaugų prieinamumą lemia ne tik pačios alternatyvos, bet ir aiškus, matomas bei suprantamas informavimas apie jas.

Ko reikia, kad vyresni žmonės realiai jaustų pokyčius?

Tarnyba rekomenduoja, kad skaitmeninė pagalba ir ne skaitmeniniai paslaugų gavimo būdai būtų aiškiai apibrėžti ir įtvirtinti, o ne paliekami geros valios iniciatyvoms.

Paslaugų teikėjai raginami įvertinti, ar žmogus, neturintis skaitmeninių įgūdžių, gali gauti tokią pačią paslaugą be papildomų mokesčių, ar informacija apie alternatyvas pateikiama suprantamai, ar nuolaidos bei būtinos procedūros nėra „užrakintos“ tik programėlėse.

„Svarbiausia ne tai, kiek planų ar pažadų sudėliota, o ar žmogus iš tikrųjų gali gauti paslaugą jam priimtinu būdu. Jei žmogui reikia apmokėti sąskaitą, gauti nuolaidą ar užsiregistruoti paslaugai, jis turi tai galėti padaryti be papildomų mokesčių, be sudėtingų žingsnių ir be būtinybės turėti išmanųjį įrenginį. Tokie praktiški sprendimai, kai skaitmeninių paslaugų patogumai visada turi aiškias ir veikiančias alternatyvas, yra tikroji pažanga“, – pabrėžia B. Sabatauskaitė.

Su apžvalga susipažinti galima čia.

Miglė KOLINYTĖ
Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės vyresnioji patarėja