Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos finansavimą pagal Muziejų veiklos skatinimo veiksmų planą gavo trys nauji Lietuvos etnografijos muziejaus projektai:
„Automobilio „Ford“ Model A ir paveikslo „Nežinoma bajorė iš Tvirbutų giminės su koralų vėriniu“ įsigijimas“ (projekto sritis – kilnojamųjų kultūros vertybių įsigijimas) – šiuo įsigijimo projektu muziejus savo rinkinius papildys dviem unikaliomis vertybėmis. Bus įsigyta technikos paveldo vertybė – automobilis „Ford“ Model A, kuris XX a. 3–4 deš. Lietuvoje buvo dažniausiai sutinkamas automobilio modelis. Muziejaus rinkiniuose saugomas didelis kiekis Lietuvos technikos ir pramonės istoriją atspindinčių objektų – tai įvairios paskirties pramonės įrenginiai, staklės, vidaus degimo bei garo varikliai. Taip pat kaupiamos ir transporto raidą atspindinčios vertybės, tačiau rinkiniuose visapusiškai dominuoja arklinės transporto priemonės, tad „Ford“ Model A įsigijimas – tai reikšmingas muziejaus technikos paveldo vertybių rinkinio papildymas.
Kita projektu įsigyjama vertybė – nežinomo profesionalaus XIX a. vid. dailininko paveikslas „Nežinoma bajorė iš Tvirbutų giminės su koralų vėriniu“, kuris, menotyrininkų vertinimais, pasižymi ne tik išskirtine menine verte, bet turi ir unikalias istorines šaknis – jis priklausė žymiai dailėtyrininkei dr. M. Matušakaitei ir yra XIX a. dailės artefaktas iš neišlikusio jos protėvių Tvirbutų dvarelio Kampų-Motiejūnų bajorkaimyje (dabar – Kampų I kaimas Kėdainių r.). Portreto įsigijimas turi ypatingą reikšmę muziejui, dar nuo 2009 m. įvairiausiomis sąsajomis – parodomis, tyrimais, eksponatais, moksline veikla ir leidyba susijusiam su iškilia M. Matušakaitės asmenybe.
„Naujai išaiškintos ir įsigytos Vinco Svirskio skulptūros „Šv. Jonas Nepomukas“ tyrimai ir konservavimas. XVIII a. I p. liturginių indų (kieliko ir patenos) komplekto iš Rumšiškių senosios bažnyčios tyrimai, restauravimas ir konservavimas“ (projekto sritis – muziejinių vertybių tyrimai, konservavimas ir restauravimas) – projektą sudaro dviejų savitų muziejinių vertybių sudėtingi restauravimo-konservavimo darbai, tad galima sakyti, jog šis projektas susideda iš dviejų smulkesnių projektų. Vienas jų – naujai išaiškintos ir 2025 m. įsigytos žymaus Lietuvos kryždirbio Vinco Svirskio skulptūros „Šv. Jonas Nepomukas“ tyrimai ir konservavimas. Nors muziejuje skulptūros būklė buvo laikinai stabilizuota, didžioji dalis skulptūros medienos yra prastos būklės, išvagota giliais išilginiais įtrūkimais, tad atliktas konservavimas, skulptūros būklę leis stabilizuoti ilgam laikui ir taip V. Svirskio kūrybą išsaugoti ateities kartoms. Be to, kadangi yra fragmentiškai išlikusios polichromijos, bus atlikti išsamūs technologiniai polichromijos tyrimai.
Kitas projektas – XVIII a. I p. liturginių indų (kieliko ir patenos) komplekto iš Rumšiškių senosios bažnyčios tyrimai, restauravimas ir konservavimas. Projekto rengimo eigoje su specialistais išsiaiškinus tikrąją šių liturginių indų vertę – neperdirbtų, neperauksuotų, išlaikiusių visišką autentiškumą ir originalią komplektaciją, o taip pat suradus ir archyvinius duomenis su netikėtai ankstyva komplekto pagaminimo data (1739–1740 m.), nuspręsta liturginių indų komplektą ne atnaujinti, pritaikant tolimesniam naudojimui (kaip buvo planuota iš pradžių), bet konservuoti, restauruoti ir išsaugoti ateities kartoms.
„Tremties vagonas: kita stotelė Sibiras“ (projekto sritis – kultūros ir meno sklaida) – projektu siekiama inovatyviomis priemonėmis atnaujinti muziejaus Tremties ir pasipriešinimo sektorių, šiuolaikinių moksleivių, užsienio turistų grupėms įtaigiai pristatant Lietuvos gyventojų trėmimo istoriją. Numatoma sukurti tremties istorijos pasakojimą, apimantį trėmimams naudoto gyvulinio vagono ekspoziciją. Siekiant lankytoją priartinti prie tremties potyrių ir perteikti ribinių išgyvenimų jauseną, vagoną norima paversti į savotišką 4D kino salę, kurioje būtų rodomas sunkumų kupinas tremties kelias su besikeičiančiais kraštovaizdžiais, žemėlapių fragmentais, tremtinių istorijų motyvais.
Vagonas. Renatos Adomavičienės nuotrauka

Paveikslas „Nežinoma bajorė iš Tvirbutų giminės su koralų vėriniu“. Nežinomas dailininkas, Lietuva. XIX a. vid., drobė, aliejus, 57×45 cm (tapybos be rėmo). Inos Dringelytės nuotrauka

Vinco Svirskio skulptūra „Šv. Jonas Nepomukas“. Rimgaudo Žaltausko nuotrauka

Senosios Rumšiškių bažnyčios kielikas, datuojamas 1739–1740 m. Rimgaudo Žaltausko nuotrauka

Senosios Rumšiškių bažnyčios patena, datuojama 1739–1740 m. Rimgaudo Žaltausko nuotrauka

Ši naujiena parengta pagal Lietuvos etnografijos muziejaus informaciją

