Praėjusią savaitę Kaune vyko tarpdisciplininis ir tarpinstitucinis forumas bei seminaras „Kraštovaizdžio horizontai 2025“. Šių metų renginio tema buvo skirta kultūrinio kraštovaizdžio idėjai ir praktikai.
Į bendrą pokalbį apie kraštovaizdį susirinko daug institucijų, kurioms rūpi ir paveldas, ir gamtos apsauga. Forumą organizavo Lietuvos geografų draugija, Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Geomokslų institutas, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Vytauto Didžiojo universitetas.
Forume „Kraštovaizdžio horizontai 2025“ diskutuota apie šiandieninę Lietuvos kultūrinio kraštovaizdžio, gimstančio gamtos ir kultūros sambūvyje, sampratą ir aktualius jo išsaugojimo, tikslingo tvarkymo, įveiklinimo klausimus.
Pirmosios dienos forumo pranešimus galite išklausyti Kultūros paveldo departamento Youtube kanale
…
Antrosios forumo dienos tarpinstitucinės diskusijos metu Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos ir Kultūros paveldo departamento atstovai pristatė praktines situacijas, kuomet kultūros paveldo ir tuo pačiu gamtinių vertybių teritorijose susiduriama su skirtingais vertybių apsaugos reikalavimais.
Aptarti Kauno fortų tvarkybos ir saugomų šikšnosparnių žiemaviečių apsaugos, pilkapių archeologinių tyrimų ir ypač retų vakarų taigos saugomų buveinių apsaugos klausimai. Diskutuota, ar įmanoma atliepti skirtingus vertybių apsaugos poreikius, kokie galimi sprendimo būdai.
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba atsakinga už visos Lietuvos kraštovaizdžio apsaugą. Buvo ypatingai vertinga diskusija apie naujas patirtis, kai kultūros paveldo vietovių specialieji planai integruojami į saugomų teritorijų planavimo dokumentus.
VSTT Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vedėja Rasa Jankaitienė džiaugėsi, kad buvo aptartas Raudondvario dvaro parko atvejis. Šis dvaro parkas nuo 2008 m. paskelbtas kultūros paveldo paminklu ir tuo pačiu turi kertinės miško buveinės statusą. Stačiuose Nevėžio upės šlaituose yra saugomos Europos Bendrijos svarbos gamtinės buveinės.
Iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad šių dviejų vertybių apsaugos ir tvarkybos poreikiai nesuderinami. Dvaro parko želdynai turi būti nuolat formuojami ir teritorija pritaikyta rekreacijai, o Europoje ypač reto vabalo niūraspalvio auksavabalio apsaugai reikalinga palikti brandžius medžius ir negyvą medieną. Tačiau būtent šiuo metu atnaujinamame Nevėžio valstybinio kraštovaizdžio draustinio tvarkymo plane atestuoti kultūros paveldo apsaugos ir biologinės įvairovės apsaugos ekspertai pasiūlė abiems pusėms naudingus sprendinius. Tai viena iš daugelio sėkmės istorijų, kuomet būtent saugomų teritorijų planavimo procesas prisidėjo prie tvarių ir kompleksinių sprendimų.
Kiekviena teritorija ir kiekviena situacija gali būti skirtinga, tačiau reikalinga diskusija ir bendras sutarimas tarp institucijų.
Ši naujiena parengta pagal Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos informaciją