Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija vykdo Saugomų teritorijų produkto ženklo programą. Jos tikslas – atkreipti didesnį dėmesį į regiono kultūrą puoselėjančius asmenis, kurie užsiima tradiciniais amatais ar savo gaminama produkcija bei teikiamomis paslaugomis reprezentuoja saugomų teritorijų ir regiono etnografines kultūros vertybes. Šio ženklo turėtojai yra ir Inga bei Žygimantas Šarakauskai ir jų sodyba „Ėvė“, kuri savo išskirtine autentika jau daugiau nei du dešimtmečius žavi Mingės kaimo svečius iš Lietuvos ir užsienio šalių. Šarakauskai jau daugiau nei du dešimtmečius užsiima ne tik kaimo turizmo veikla, bet yra ir itin aktyvūs Mažosios Lietuvos kultūros bei etnografinės istorijos puoselėtojai.
Ryšis su Mažąja Lietuva užsimezgė dar vaikystėje
Daugiau nei amžiaus senumo keturių pastatų komplekso Mingės kaime (Šilutės raj.), į kurį patenka ir Mingės senoji mokykla, atgimimo istorija prasidėjo dar 1999 m. sausį. Tuomet itin Mažosios Lietuvos istorija besidomintys kauniečiai Inga ir Žygimantas Šarakauskai iš bičiulio sužinojo apie skelbiamą aukcioną, kurio metu buvo siūloma įsigyti apleistą Mingės kaimo senosios mokyklos ir jai priklausančių pastatų kompleksą.
Pasak Žygimanto, artimas ryšys su Mažąja Lietuva jį siejo nuo vaikystės, nes Klaipėdos krašte gyvena jo giminaičiai. Žygimanto teigimu, jau tuomet jis suprato, kad Mažosios Lietuvos kultūra ir tradicijos gerokai skiriasi nuo likusios Lietuvos.
„Nuo pat vaikystės mane labai traukė Mažosios Lietuvos kultūra ir istorija. Nors pats esu iš Kauno, Klaipėdoje turiu giminaičių. Mano krikštatėvis yra garsus dailininkas-marinistas Edvardas Malinauskas, tad dažnai tekdavo svečiuotis Klaipėdos krašte. Čia turėjau ir porą tetų, tikrųjų vadinamų „memelenderių“, kurios mane visuomet žavėjo savo aukšta kultūra, savitom tradicijom, stipriu išsilavinimu, reformatoriška dorove. Čia atvykęs jausdavausi lyg patekęs į Vakarų Europą. Dar būdamas vienuolikmetis čia pirmą kartą perskaičiau ir mintinai pradėjau mokytis Kristijono Donelaičio „Metus““, – prisiminimais dalinosi Ž. Šarakauskas.
Vėliau Žygimantas ilgesniam laikui apsistojo Klaipėdos krašte, kuomet pradėjo studijas LSSR Valstybinio dailės instituto (dab. Vilniaus dailės akademija) Klaipėdos fakultete. Tuo metu jis prisijungė ir prie Lietuvos istorikų būrelio, kuris sovietmečiu buvo itin aktyviai stebimas saugumo struktūrų. Būtent iš vieno buvusio būrelio nario Inga ir Žygimantas 1998 m. sužinojo apie parduodamą Mingės senosios mokyklos pastatų kompleksą.
Sodyba „Ėvė“ prieš rekonstrukciją.
„Paskambino buvęs „būrelietis“ ir pasakė, kad vyksta aukcionas. Nusprendėmę sudalyvauti ir laimėjome. Visgi tuomet aš buvau švietimo sektoriaus darbuotojas, vadovavau Kauno Antano Martinačio dailės mokyklai, tad tikrai neturėjome didelių pajamų, o sodybos rekonstrukcijai reikėjo nemažų pinigų. Visų pirma, kad būtų galima patekti iki sodybos, reikėjo išsikirsti didžiulius krūmynus, medžius, sklypas ir pastatai buvo labai apleisti. Visi, kurie atvažiuodavo ir pamatydavo sodybą, mums siūlė vienintelį variantą – viską sulyginti su žeme. Tačiau mūsų pagrindinė mintis įsigyjant sodybą buvo būtent jos išsaugojimas“, – teigia Ž. Šarakauskas.
Nuo sunkios pradžios iki pripažinimo nacionaliniu mastu
Pasak Ingos Šarakauskės, tuomet gauti paskolą tokios sodybos rekonstrukcijai buvo beveik neįmanoma.
„Kreipėmės tikriausiai į visus tuometinius bankus, tačiau daugelis jų atstovų nematė sodyboje jokios vertės. Net pažįstami, dirbantys šioje srityje, daugybę kartų klausė mūsų, ar mes tikrai norime čia kažką daryti“, – teigė I. Šarakauskė.
Visgi 2002 m. paskolą sodybos rekonstrukcijai Šarakauskams gauti pavyko. Tuomet ir prasidėjo spartesnis sodybos atgimimas. Šiandien ši sodyba yra viena iš Mingės kaimo puošmenų, kuri ne tris kartus pateko į gražiausių Lietuvos sodybų trejetuką.
Sodyba „Ėvė“ šiandien.
Rekonstruotas senosios Mingės mokyklos pastatas šiandien toliau tarnauja visuomeniniams ir kultūriniams poreikiams. Čia vyksta bendruomenės susitikimai, įvairūs renginiai, konferencijos. Visas mokyklos pastatų kompleksas šiuo metu sudaro kaimo turizmo sodybą „Ėvė“, kurioje lankosi žmonės iš visos Lietuvos ir užsienio šalių.
Pasak. I. Šarakauskės, jei anksčiau sodybos klientų kontingentą nemaža dalimi sudarydavo užsieniečiai, tai pastaraisiais metais ją daugiausiai lanko lietuviai.
„Tiek žmonės iš užsienio šalių, tiek ir atvykę iš kitų Lietuvos regionų visuomet maloniai stebisi sodybos architektūra ir autentiškumu. Ypatingai daug gražaus dėmesio sulaukiame iš vilniečių ir užsieniečių. Jiems ši sodyba ir pamario krašto architektūra yra kultūrinis atradimas. Šioje sodyboje jau yra apsilankę žmonių iš daugiau nei 30 šalių, tokių kaip Japonija, Čilė, JAV, Kanada, Jungtiniai Arabų Emyratai, kuriems sodyba taip pat paliko labai stiprų įspūdį“, – teigia I. Šarakauskė.
Pavadinimas šeimos nario garbei ir savo žiniomis atkurta autentika
Pirmą kartą išgirdus sodybos pavadinimą, galima pagalvoti, kad jis siejasi su garsia Mažosios Lietuvos rašytoja Ieva Simonaitytė, kurios tikrasis vokiškas vardas buvo Ewa Simoneit, o pažįstami ją vadino tiesiog Eve. Tačiau Šarakauskų teigimu, sodybos pavadinimas slepia daug asmeniškesnę simboliką.
„Ėvė yra mūsų dukros vardas. Kai ji gimė 2002 m., ji buvo vienintelis tokiu vardu registruotas vaikas Lietuvoje. Dabar jau tokių yra kiek daugiau. Pamenu, kad tuomet vienas iš Šilutės laikraščių šį vardą įtraukė į keisčiausių vardų sąrašą“, – smagiais prisiminimais dalinosi I. Šarakauskė.
Sodyba „Ėvė“ šeimininkai Žygimantas ir Inga Šarakauskai.
Įdomu tai, kad sodybą „Ėvė“ Šarakauskų šeima rekonstravo be architektų pagalbos, remdamiesi vien savo istorinėmis žiniomis.
„Net šiandien ne vienas istorikas ir Mažosios Lietuvos architektūrą išmanantis architektas mūsų sodybą laiko pavyzdžiu, nors ją atkūrėme vadovaudamiesi tik savo istorinėmis žiniomis ir asmeniškai surinkta informacija. Neseniai vienas garsus Šilutės architektas Egidijus Vidrinskas paprašė savo žiniomis prisidėti rengiant specialių leidinį apie krašto architektūros tradicijas. Jis pasakė, kad mūsų sodybos samaninės spalvos durys ir čia esantis žalias stalas yra absoliuti to laikmečio kopija, kalbant apie šių daiktų spalvingumą. Labai padėjo ir tai, kad šią kultūrą man pavyko pažinti dar vaikystėje, tad savo akimis teko pamatyti ir baldus, ir kitus to meto architektūrinius bei interjero namų sprendimus“, – teigė Ž. Šarakauskas.
Inga ir Žygimantas Mingės kaime ne tik vysto verslą, bet ir aktyviai prisideda prie Mažosios Lietuvos istorinių bei architektūrinių tradicijų išsaugojimo. Ant jų sodybos plevesuoja Lietuvos evangelikų liuteronų vyskupo Mindaugo Sabučio pašventinta Mažosios Lietuvos vėliava. Žygimantas net prisiminė istoriją, kad per „metalo bumą“ iš vietinių vaikų teko nupirkti ir restauruoti iš upės ištrauktus šimtmečio senumo Mingės senųjų kapinių vartelius, kuriuos tikriausiai po karo ten įmetė kapines niokoję sovietai ir jiems prijaučiantys asmenys. Dabar šie varteliai vėl puošia įėjimą į Minges kapines.
Taip pat sodybos šeimininkai lankytojams ir svečiams veda edukaciją „Žymės“ (ji taip pat yra sertifikuota Saugomų teritorijų produkto ženklu), kurios metu supažindina su turtinga Mažosios Lietuvos istorija bei kitaip nuolat prisideda prie įvairių projektų, skirtų išsaugoti Mažosios Lietuvos etnografines ir istorines vertybes.
Sodybos šeimininkai lankytojams ir svečiams veda edukaciją „Žymės“.
Pasak Ingos ir Žygimanto Šarakauskų, dėl didelio ryšio su Mažąja Lietuva jie ir nusprendė prisijungti prie Saugomų teritorijų produkto ženklo programos.
„Prisijungėme, nes matome, kad mūsų sodybos ir Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos tikslai bei misijos sutampa. Taip pat mes esame ir dideli gamtos mylėtojai, todėl tiek gamtosaugine, tiek ir kultūrine prasme mūsų požiūriai labai artimi. Dėl to jau 10 metų ir esame šios iniciatyvos dalis,“ – teigia Ž. Širakauskas.
Saugomų teritorijų produkto ženklas – etnografinis paukštis – buvo sukurtas Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos iniciatyva. Saugomų teritorijų produkto ženklas padeda atpažinti, kad produktas yra ekologiškas, autentiškas, pagamintas vietos gyventojų, nekenkiant aplinkai ir gyvajai gamtai, palankus žmogaus sveikatai bei puoselėja etnografines regiono vertybes. Tokiu būdu siekiama skatinti vietos ekonomiką, sudaryti palankesnes sąlygas gyvenantiems saugomose teritorijose, skatinti partnerystę tarp vietos gyventojų ir saugomos teritorijos direkcijos.
Daugiau informacijos, kaip galite tapti Saugomų teritorijų produkto ženklo turėtojais, rasite čia.
Ši naujiena parengta pagal Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos informaciją