Kaip išvengti apsinuodijimo anglies monoksidu (smalkėmis)?

Žiema – tas metas, kai žmonės dažniau apsinuodija anglies monoksidu (smalkėmis). Ko reikėtų nepamiršti, siekiant išvengti nelaimės? Kaip atpažinti apsinuodijimą ir ką tokiu atveju daryti?

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus specialistai primena, kad anglies monoksidas (CO) – bespalvės, bekvapės, beskonės, nedirginančios dujos, šiek tiek lengvesnės už orą, tad apsinuodyti jomis ypač lengva.

Remiantis statistiniais duomenimis, kasmet Lietuvos ligoninėse dėl apsinuodijimo anglies monoksidu gydoma po kelias dešimtis žmonių. Pasitaiko ir tokių atvejų, kad hospitalizuoti asmenys miršta.

Anglies monoksido šaltiniai
Jie ne visada gali būti akivaizdūs. Apsinuodyti galima keliais būdais:
–    tiesiogiai įkvėpus dūmų;
–    būnant netoliese veikiančių transporto priemonių, šildymo, maisto gaminimo ar kitokių prietaisų, kuriuose deginamas bet koks anglies turintis kuras;
–    esant patalpose, kur netinkamai naudojamas dujinis ar kieto kuro katilas, boileris, žibalo šildytuvai, kepsninės su anglimis ar netgi viryklė (ypač, jei patalpų ventiliacijos sistema yra netvarkinga ar pasikeitė kitos sąlygos);
–    svarbu atminti, jog didelius išmetamųjų dujų kiekius (o tai gali būti ypač pavojinga uždarose patalpose), išskiria dujomis varoma įranga, taip pat dujomis ar dyzelinu varomi krautuvai, dujiniai elektros generatoriai ir pan.

Žala padaroma visam organizmui
Kas nutinka, kai žmogus įkvepia anglies monoksido? Jo organizme šios dujos susijungia su kraujo hemoglobinu (ir tai, beje, daro 300 kartų geriau nei deguonis) ir susidaro karboksihemoglobinas. Rezultatas? Kraujas nebegali pernešti deguonies. Būtent dėl to smalkių poveikis yra itin greitas ir pavojingas. Apsinuodijus nukenčia beveik visos organizmo sistemos, o labiausiai – smegenys.
Svarbu atminti, kad kuo ilgiau žmogus kvėpuoja anglies monoksidu, taip pat, kuo didesnė yra šių dujų koncentracija ore, tuo sunkiau yra apsinuodijama.

Kam anglies monoksidas pavojingiausias?
–    vaikams,
–    besilaukiančioms moterims,
–    tiems asmenims, kurie serga smegenų ar širdies ir kraujagyslių, plaučių ligomis, mažakraujyste,
–    vyresnio amžiaus žmonėms.
Dėmesio! Besilaukiančios moters apsinuodijimas anglies monoksidu kelia rimtą trumpalaikį ir ilgalaikį pavojų vaisiui, kartais net ir lengvas apsinuodijimas gali sukelti rimtas komplikacijas ar netgi vaisiaus žūtį.

Kaip suprasti, kad žmogus apsinuodijo?
Iš pradžių apsinuodijimo anglies monoksidu simptomai gali būti nestiprūs ir nespecifiniai: asmuo jaus galvos skausmą, svaigimą, dirglumą, jį pykins, gali varginti vėmimas, tampa sunkiau toleruoti fizinį krūvį, dažniau plaka širdis, jaučiamas dusulys fizinio krūvio metu. Apsinuodijimą anglies monoksidu galima lengvai supainioti su kitomis ligomis, įskaitant į gripą panašius virusinius susirgimus, depresiją, lėtinio nuovargio sindromą ir migreną ar kitus galvos skausmus.
Lengvai apsinuodijus (anglies monoksido koncentracija aplinkos ore >50 ppm) gali pasireikšti galvos skausmas, svaigimas, irzlumas, pykinimas, dusulys fizinio krūvio metu, apsvaigimas.
Jei apsinuodijimas vidutinio sunkumo (anglies monoksido koncentracija aplinkos ore >200 ppm), vargina stiprus galvos skausmas, silpnumas (įskaitant raumenų kontrolės praradimą), alpulys, mieguistumas, atsiranda haliucinacijos, pažinimo ir emociniai sutrikimai, nekoordinuoti judesiai, traukuliai, vėmimas, padažnėja širdies plakimas, sumažėja kraujo spaudimas, gali atsirasti širdies ritmo sutrikimų, padidėja kvėpavimo dažnis, neryškus matymas, spengimas ausyse. Simptomai gali atsirasti ne tik iš karto po apsinuodijimo, bet ir po kelių dienų ar savaičių pasireikšti neurologiniais ar psichikos sutrikimais.
Apsinuodijus sunkiai (anglies monoksido koncentracija aplinkos ore >400 ppm ), galima netekti sąmonės, vėliau gali likti nuolatinis centrinės nervų sistemos pažeidimas, atminties, psichikos sutrikimų. Taip pat gali būti stebimas sumišimas, dezorientacija, žemas kraujo spaudimas, širdies ritmo sutrikimai, širdies veiklos ir kvėpavimo slopinimas, plaučių edema, krūtinės skausmas, miokardo infarktas, ūminis inkstų nepakankamumas, mirtis.
Dėmesio! Jei mažomis anglies monoksido koncentracijomis kvėpuojama nuolat (lėtinis poveikis), irgi gali atsirasti galvos svaigimas ar skausmas, pykinimas, pažinimo sutrikimai, depresija ir sumišimas. Lėtiniai apsinuodijimai dažniausiai pasitaiko tarp gaisrininkų, liejyklų, motorinių transporto priemonių patikrą atliekančių darbuotojų.

Pirmoji pagalba
Jei įtariate, kad žmogus apsinuodijo anglies monoksidu, būtina skubiai tiekti nukentėjusiam asmeniui deguonį: atidaryti langus, duris, išnešti jį į gryną orą, atlaisvinti kvėpavimo takus, prasegti drabužius ir nedelsiant kreiptis pagalbos. Visais atvejais geriausia iš karto skambinti skubios pagalbos telefonu 112 arba į VVKT Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyrių (tel. numeriu +370 5 236 20 52). Skyriuje dirbantys gydytojai toksikologai konsultuoja visą parą. Labai svarbu atminti, kad apsinuodijimas smalkėmis gali būti grėsmingas gyvybei, tad delsti jokiu būdu negalima.

Verta atsiminti, kad norint apsisaugoti apsinuodijimų smalkėmis, būtina:
– bent kartą metuose tikrinti ir valyti krosnis, šildymo katilus;
– įsirengti bent vieną į anglies monoksidą reaguojančią signalizaciją (CO detektorių);
–  nelaikyti automobilio užvestu varikliu garaže, net jei garažo durys ir atidarytos;
– tinkamai prižiūrėti dujų prietaisus, o namų šildymo sistemos priežiūrai (įrengimui, valymui, remontui) išsikviesti tik tos srities specialistus;
–  nepalikti įjungtų šildytuvų be priežiūros, juos statyti toliau nuo užuolaidų ir baldų, o išeinant iš namų – būtinai išjungti;
– visada iki galo atidaryti sklendę ar ventiliacijos angą, kai naudojamas židinys ar kitas medienos ar granulių degimu paremtas šildytuvas. Neuždaryti šios angos iki kol ugnis visiškai užges.