Kėdainiai – 2026-ųjų Lietuvos kultūros sostinė – šiemet svečiams žada daug pažinčių su turtinga miesto istorija, kultūra, paveldu. Tik pradėjus Lietuvos kultūros sostinės metus, sekantį šaltą vasario 1-osios rytą, KPD direktorius Vidmantas Bezaras, Lietuvos valstybės istorijos archyvo direktorius Darius Žeruolis, Kėdainių krašto muziejaus istorikas Vaidas Banys, taip pat kėdainietis kraštotyrininkas, mokytojas lituanistas, knygų autorius Rytas Tamašauskas apsilankė seniausiame Kėdainių paveldo objekte – gotikinėje Šv. Jurgio bažnyčioje. Atvėręs šio įspūdingo istorinio sakralinio pastato duris parapijos klebonas Sigitas Bitkauskas aprodė šios vienos seniausių bažnyčių Lietuvoje didybę, pasidalijo dabarties problemomis.
Kalbėtasi ne tik apie Kėdainių istoriją, Šv. Jurgio bažnyčios vietą joje, bet ir apie darbus, kurie prašosi kuo skubesnio dėmesio: bažnyčios metrikos, kitų leidinių inventorizavimą, sutvarkymą, kinivarpų pažeidimų prevenciją, bažnyčios langų ir sienų tvarkybą, užmūrytų rūsių paieškas. Ši viena seniausių Lietuvos bažnyčių ne tik prašosi, bet ir nusipelno didesnio dėmesio, o taip pat savivaldos ir valstybės lėšų. Sutarta orams atšilus bendromis jėgomis organizuoti platesnius šio seniausio Kėdainių paveldo objekto tyrimus bei prevencinius apsaugos darbus.
Iš istorijos
Rašytinių šaltinių duomenimis, bažnyčia pastatyta apie 1460 m., veikiausiai funduota didikų Radvilų, pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1523 m.
XV a. viduryje didikų Kiškų iniciatyva bažnyčia buvo atimta iš katalikų ir perduota protestantams reformatams. Kaip žinoma iš istorijos, Radvilos oficialiai protestantus reformatus į Kėdainius pasikvietė 1590 m. Nuo tada Kėdainiai tapo vienu pagrindinių reformatų centrų.
Protestantų rankose bažnyčia išbuvo 70 metų. Tuo laikotarpiu iš bažnyčios buvo pašalinti paveikslai, altoriai, veikiausiai tada prie bažnyčios pristatyta renesansinė varpinė.
Po ilgo bylinėjimosi 1627 m. kunigaikščio Kristupo II Radvilos iniciatyva bažnyčia grąžinta katalikams. 1662 m. naujai konsekruota. Bažnyčios interjere pritvirtinta memorialinė lenta, žyminti Kauno pavieto žemės teismo teisėją Steponą Pranciškų Medekšą, kaip 1667 m. bažnyčios fundatorių.
1955 m. greta bažnyčios palaidotas knygnešys kun. Kazimieras Pronckietis (Pronskietis) (1867–1955), buvęs Kauno dekanu, Kėdainių klebonu. Nuo 2019 m. rugsėjo 29 d. bažnyčioje yra saugoma palaimintojo kankinio ir arkivyskupo Teofiliaus Matulionio I-ojo laipsnio relikvija.
Ši naujiena parengta pagal Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos informaciją