Balto ožio diena – lapkričio 8 d. 13:00 val.
Muziejaus Aukštaitijos sektoriaus Mičiūnų sodyboje
Šiemet Balto ožio dieną minėsime jau septintą kartą! Skaičius 7 – magiškas, tad gal šįkart pavyks prisišaukti ponią su ypatingai balta suknia? Senoliai sakydavo: „Žiema su sniegu – šeimyna su duona.“ Tad kas gi ta paslaptingoji ponia? Ar jos laukiate ir Jūs? Atvykite ir išsiaiškinsime! Jei nepasididžiuosite ir prie piemenų prisijungsite, šeimininkės būtinai kažkuo atsilygins. O kuo šiemet sutarusios – neatvykę nesužinosit!
Kas laukia šventėje:
- Stebėsime, kokius orus pranašauja baltas ožys, eidamas apie beržą
- Dainuosime ir žaisime piemenukų žaidimus
- Gaspadinė pakvies prie vaišių stalo
- Gaspadorius išbandys dalyvius – teks atlikti ūkio darbų užduočių
- Dalyvaus vaikų folkloro ansambliai:
- „Žilvita“ (Kaišiadorių kultūros centras)
- „Ratainyčia“ (Žiežmarių kultūros centras)
- „Strazdelis“ (Rumšiškių kultūros centras)
O kol laukiate šventės, kad spėlionės palengvėtų, skaitykite čia:
Nors lapkritį ganiava jau baigta, bet kokiai gražesnei dienai pasitaikius, gyvulius dar išgena, juolab kad samdytas piemuo vis tiek ligi Kūčių pas šeimininką, o ne namie būna. Išginti piemuo tai išgena, bet už tas dienas piemeniui parvežant reikia ar kokį kiaušinį, ar džiovintą sūrį, ar vilnų sruogelę primesti, ar kaip kitaip atsilyginti. Jei piemuo ganys veltui (ganiava ligi Visų Šventų derama), tai gyvuliams pašarai tvarte bus neskalsūs. Šiltomis lapkričio dienomis gano beveik visi, tik tas ganymas jau nebe tikras: kas anksčiau, kas vėliau, tik piemenys be ustavų, ir gano ne visame lauke, o kur kokiame panuovaliuke, krūmuose. Ir ne ligi saulės laidos gano, todėl valgyti neįdeda ar kokią plutą tepasiima. Ko piemenys neišsigalvoja: ir aplink beržą atžagaria ant ožkos joja, ir kiaulių lenktynes, avinų badynes prasimano, kad tik žiema tikrai prasidėtų, tada ganiava visiškai baigsis. Žinoma, pasidžiaugia nei vieno gyvulio nepraganę, na ir alkani nebūna. Bulvių tai jau būtinai kepasi (dažniausiai būna palikta kiek nenukastų piemenų daliai, jei bulvių laukas toli buvo – atsineša terbelę). Bulvės žarijose keptos, ir skanios, ir šildo gerai, bet sausa bulvė nesoti, o jei piemuo nesotus, tai ir gyvulys bus nesotus tvarte, pašarai neskalsūs. Kaip jau namuose, bet ganiavos galui kiekviena šeimininkė suras kiaušinį, ar lašinių bryzelį, sviesto ar spirgų šaukštą. Piemenys dažniausiai nežino, nors kartais ir numano, o šeimininkės dažniausiai būna sutarusios, kas ką duos, tad valgių susirenka tiek, kiek reikia, ir taip, kad skaniai gali pasitaisyti. Keptuvę kuris vyresnis bus atvilkęs, ir, pargenant į kaimą gyvulius, smarkiai ja talambins, kad visi žinotų gyvulius sočius esant, o piemenis – geros vakarienės vertus. Šeimininkės pasitinka su šiltos duonos kriaukšliu ar sūrio galu.
Daugiau: https://lemu.lt/ozio-vedimas-aplink-medi-ziemos-sauktuves/
Parengė: vyr. muziejininkė Vida Olechnovičienė
Pagal: Eugenija Šimkūnaitė, „Gyvenimo paslaptys ir lemtys“, Vilnius, 2003
Ši naujiena parengta pagal Lietuvos etnografijos muziejaus informaciją