Kviečiame pasižvalgyti po XX a. II pusės Lietuvos interjerus

KPD paveldosaugos biblioteka, suskaitmeninusi daug savo fonduose saugomų nuotraukų, kviečia pasižvalgyti po XX a. II pusės visuomeninės paskirties pastatų interjerus.

Daugelis jų jau prarasti, tad ši ekspozicija tampa reta galimybe susipažinti su nykstančių visuomeninių interjerų vaizdais. Parodoje pristatomos XX a. 8–9 deš. Stanislovo Keparučio nuotraukos, saugomos KPD Paveldosaugos bibliotekoje, atskleidžia XX a. antrosios pusės monumentaliosios ir dekoratyvinės dailės raišką skirtingos paskirties interjeruose. Nuotraukose užfiksuoti freskų, vitražų, keramikinių ir medinių pano, gobelenų pavyzdžiai, kurie puošė to meto viešąsias erdves. Ekspozicijoje matomi įvairūs modernizmo interjerų etapai – nuo XX a. 6 deš. ankstyviausio pavyzdžio „Neringos“ kavinėje Vilniuje iki  XX a.  9 deš. restoranų „Stumbras“, „Žara“ apipavidalinimo Panevėžyje ir vieno įspūdingiausių vėlyvojo sovietmečio interjerų – Klaipėdos santuokų rūmų. Pastarąjį kūrė gausus menininkų kolektyvas, o jo turtingas interjeras išliko bene geriausiai iki šių dienų. Dėmesys apdailai buvo skiriamas ne tik didžiųjų, bet ir mažesnių miestų pastatų interjerams, tai puikiai atspindi buvusio Krakių (Kėdainių rajonas) prekybos centro sienų freskos bei vitražai, Šalčininkų miesto visuomeninių pastatų – pašto, autobusų stoties, vaistinės – interjerų, dekoruotų freskomis, apipavidalinimas.

Nuo XX a. 7 dešimtmečio Lietuvoje galima pastebėti architektūros ir interjero dizaino pokyčius. Įvyksta perėjimas nuo „nesaikingos“ puošybos prie modernesnės, funkcionalesnės ir estetiškai subtilesnės raiškos, pirmiausia pasireiškusios interjeruose. Architektai pradėjo lengviau eksperimentuoti su formomis, medžiagomis ir dizaino idėjomis.

Daiktų ir aplinkos modernėjimo tendencijos pasireiškė naujų visuomeninių pastatų interjerų – kavinių, santuokų ir ritualinių paslaugų rūmų, ligoninių, galerijų, poilsio namų, pašto ir kitos paskirties statinių – apipavidalinime, minėti pastatai tapo eksperimentinės estetikos ir funkcijos derinimo vietomis. Monumentalioji ir taikomoji dekoratyvinė dailė – sienų tapyba, mozaika, vitražas, skulptūra, gobelenas, keramika, dailės dirbiniai iš medžio, metalo, stiklo, odos ir kitų medžiagų, atlikti to meto dailininkų, tapo neatsiejama interjerų dalimi. Tai buvo ne tik puošmenos, bet ir architektūrinės erdvės dalys, integruotos į bendrą koncepciją.

Parodos organizatorės:  KPD specialistės Rugilė Bružaitė, Miglė Judytė, Giedrė Radvilavičienė, Vigita Žebrauskienė , Eglė Bagušinskaitė

Nuotraukos išdėstytos šia tvarka:

1. Freska pašto interjere, Šalčininkai. Autorius ir data nenustatyti. Nuotraukos autorius S. Keparutis, 1986 m.

1. Vaistinės interjeras, Šalčininkai. Autorius ir data nenustatyti. Nuotraukos autorius S. Keparutis, 1984 m.

1. Freska autobusų stoties interjere, Šalčininkai. Dailininkė Gražina Arlauskaitė-Vingrienė (g. 1954 m.). Nuotraukos autorius S. Keparutis, 1986 m.

1. Freska valgyklos interjere, buvęs Krakių prekybos centras, Krakės (Kėdainių r.). Autorius ir data nenustatyti. Nuotraukos autorius S. Keparutis, 1987 m.

1. Freska valgyklos interjere, buvęs Krakių prekybos centras, Krakės (Kėdainių r.). Autorius ir data nenustatyti. Nuotraukos autorius S. Keparutis, 1987 m.

1. Freska ligoninės konferencijų salės interjere, Klaipėda. Autorius ir data nenustatyti. Nuotraukos autorius S. Keparutis, 1984 m.

1. Kavinės „Neringa“ interjeras, Vilnius. Architektai Algimantas Nasvytis (1928–2018), Vytautas Nasvytis (1928–2016), 1956–1960 m. Sienų tapybos autoriai Vladas Jankauskas (1923–1983) ir Vytautas Povilaitis (1927–2009), 1959 m. Nuotraukos autorius S. Keparutis, 1984 m.

1. Freska-sgrafitas „Paukščiai“, Klaipėdos universitetinė ligoninė, Klaipėda. Dailininkė Angelina Banytė (g. 1949 m.), 1981 m. Nuotraukos autorius S. Keparutis, 1984 m.

9. Medžio pano „Darbas“ dalis, Neringos miesto savivaldybė, Nida. Dailininkas, tautodailininkas Eduardas Jonušas (1932–2014), 1980 m. Nuotraukos autorius S. Keparutis, 1981 m.

10. Metalo pano „Sveikata“ prie įėjimo į polikliniką, Panevėžys. Autorius ir data nenustatyti. Nuotraukos autorius S. Keparutis, 1983 m.

11. Sieninis erdvinis metalo pano „Europos ir Mažosios Lietuvos pašto istorija“, Senasis balandžių paštas, Klaipėda. Dailininkas, skulptorius Vytautas Karčiauskas (g. 1954 m.), 1982-1984 m. Nuotraukos autorius S. Keparutis, 1984 m.

12. Keramikinis pano sėklų parduotuvės interjere, Vilnius. Keramikė Aldona Ličkutė-Jusionienė (1928–2007), 1974 m. (?). Nuotraukos autorius ir data nenustatyti.

13. Keramikinis pano kultūros namų interjere, Šalčininkai. Autorius ir data nenustatyti. Nuotraukos autorius S. Keparutis, 1986 m.

14. Dekoratyvinė skulptūra „Šeima“, Santuokų rūmai, Klaipėda. Skulptorius Algirdas Bosas (g. 1943 m.), 1979 m. Nuotraukos autorius S. Keparutis, 1984 m.

15. „Gobelenas su obuoliais“, Santuokų rūmai, Klaipėda. Dailininkė Regina Sipavičiūtė (g. 1942 m.), 1979 m. Nuotraukos autorius S. Keparutis, 1984 m.

16. Gobelenas „Eglė – žalčių karalienė“, Santuokų rūmai, Klaipėda. Dailininkė Aušra Tuminaitė-Kučinskienė (g. 1943 m.), 1978 m. Nuotraukos autorius S. Keparutis, 1984 m.

17. Gobelenas „Tulpės“, Santuokų rūmai, Klaipėda. Dailininkė Jadvyga Gervytė-Tvarijonavičienė (1938–2016), XX a. 9 deš. Nuotraukos autorius S. Keparutis, 1984 m.

18. Gobelenas „Tulpės“, Santuokų rūmai, Klaipėda. Dailininkė Jadvyga Gervytė-Tvarijonavičienė (1938–2016), XX a. 9 deš. Nuotraukos autorius S. Keparutis, 1984 m. 19. Restorano „Stumbras“ interjeras, Panevėžys. Autorius ir data nenustatyti. Nuotraukos autorius S. Keparutis, 1984 m.

20. Restorano „Žara“ interjeras, Panevėžys. Interjero architektas Vaclovas Andriuška, stiklo dailininkė Irena Lipienė, 1983 m. Nuotraukos autorius S. Keparutis, 1984 m.

21. Restorano „Žara“ interjeras, Panevėžys. Interjero architektas Vaclovas Andriuška, stiklo dailininkė Irena Lipienė, 1983 m. Nuotraukos autorius S. Keparutis, 1984 m.

22. Restorano „Žara“ interjeras, Panevėžys. Interjero architektas Vaclovas Andriuška, stiklo dailininkė Irena Lipienė, 1983 m. Nuotraukos autorius S. Keparutis, 1984 m.

23. Vitražas „Baltija“, buvęs Medienos medžiagų kombinatas, Klaipėda. Dailininkas vitražistas Algimantas Stoškus (1925–1998), 1974–1975 m. Nuotraukos autorius S. Keparutis, 1981 m.

24. Vitražas „Baltija“, buvęs Medienos medžiagų kombinatas, Klaipėda. Dailininkas vitražistas Algimantas Stoškus (1925–1998), 1974–1975 m. Nuotraukos autorius S. Keparutis, 1981 m.

25. Vitražinė kompozicija „Jaunystė“, Santuokų rūmai, Klaipėda. Dailininkė vitražistė Gintautėlė Laimutė Baginskienė (1940–2021), 1984 m. Nuotraukos autorius S. Keparutis, 1984 m.

26. Vitražinė kompozicija „Jaunystė“, Santuokų rūmai, Klaipėda. Dailininkė vitražistė Gintautėlė Laimutė Baginskienė (1940–2021), 1984 m. Nuotraukos autorius S. Keparutis, 1984 m.

27. Vitražinė kompozicija „Jaunystė“, Santuokų rūmai, Klaipėda. Dailininkė vitražistė Gintautėlė Laimutė Baginskienė (1940–2021), 1984 m. Nuotraukos autorius S. Keparutis, 1984 m.

28. Vitražas, buvęs Krakių prekybos centre, Krakės (Kėdainių r.). Autorius ir data nenustatyti. Nuotraukos autorius S. Keparutis, 1987 m.

29. Vitražas „Trys bangos“, Lietuvos jūrų laivininkystės administracinis pastatas, Klaipėda. Dailininkas vitražistas Algirdas Dovydėnas (1944–2015), 1980 m. Nuotraukos autorius S. Keparutis, 1984 m.