Artėjant gražiausioms metų šventėms LGGRTC paruošė unikalią dovaną – riboto leidimo marškinėlių „Bendražygės“ kolekciją.
Ši idėja gimė LGGRTC Istorinių tyrimų programų skyriaus darbuotojų parengtos parodos „Bendražygės – moterys partizanės Lietuvoje 1944–1953 m.“ pagrindu, o jos herojėmis tapo partizanės Albina Bunevičiūtė, Emilija Lujanienė ir Ona Lešinskaitė.
Marškinėlius įsigyti galima LGGRTC elektroninės prekybos puslapyje www.atmintiesknygos.lt, suvenyrų skiltyje.
Dėl rezervacijų ir užsakymų kreipkitės el. paštu vadyba@genocid.lt
Emilija Lujanienė gimė 1910 m. rugsėjo 5 d. dabartiniame Pakruojo rajone Siečių kaime ūkininkų Kazimiero ir Onos Ivanauskų šeimoje. Be Emilijos, šeimoje dar augo septyni vaikai. Visa Ivanauskų šeima itin mėgo medžioklę, o tėvas Kazimieras Ivanauskas buvo žinomas šautuvų meistras.
Ivanauskai nebuvo turtingi ūkininkai, tačiau buvo dideli Lietuvos patriotai. 1930 m. rugsėjo 11 d. E. Ivanauskaitė tapo Lietuvos šaulių sąjungos nare. Jos aktyvią šaulės veiklą liudija 1938 m. Kaune iškovota pirmoji vieta Lietuvos šaulių sąjungos moterų šaudymo varžybose.
1938 m. Biržuose Emilija susituokė su Petru Lujanu ir apsigyveno Biržų krašte Lujanų kaime.
Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai 1944 m., Lujanų šeima užmezgė ryšius su Biržų krašto partizanais ir tapo jų rėmėjais.
1946 m. sausio 17 d. sovietų kariuomenė apsupo Lujanų sodybą, kurioje buvo įrengtas partizanų bunkeris, ir suėmė Petrą Lujaną. Emilijai Lujanienei pavyko pabėgti, ir ji netrukus prisijungė prie Biržų partizanų, kurių gretose išbuvo iki pat savo suėmimo. Partizanaudama E. Lujanienė turėjo kelis slapyvardžius: Martišėlis, Rūta, Miškų Zylė ir Miškų Dukra.
1953 m. balandžio 6 d. Latvijoje Skaistkalnio miestelio apylinkėse keli šimtai kareivių, vykdydami karinę operaciją, aptiko bunkerį su trimis partizanais. Susišaudymo metu žuvo Jonas Krivickas-Krivis (tuo metu E. Lujanienės sutuoktinis) ir Povilas Dagys-Poviliukas, o Emilija Lujanienė buvo suimta.
1953 m. E. Lujanienė buvo nuteista 25 metams kalėti lageryje. Kalėjo Karagandos, Irkutsko, Mordovijos lageriuose. 1963 m. ji buvo paleista ir apsigyveno Latvijoje, Budbergės miestelyje. 1985 m., sunkiai sirgdama, E. Lujanienė nusišovė. Palaidota Latvijoje, Budbergės kapinėse.
Ona Lešinskaitė gimė 1923 m. gruodžio 17 d. Tauragės apylinkėse amatininkų – siuvėjo ir audėjos – šeimoje. Labai anksti netekusi tėvo, ji augo su mama. Baigusi pradinę mokyklą, mokslus tęsė Rietavo mergaičių žemės ūkio mokykloje.
1946 m. pradžioje per pažįstamus užmezgė ryšį su partizanais. Tų pačių metų vasarą davė priesaiką ir tapo Kęstučio apygardos partizanų ryšininke Akacija.
1947 m. vasario mėnesį sovietų represinių struktūrų pareigūnai apsupo sodybą, kurioje gyveno Ona ir jos motina. Tuo metu ten ilsėjosi partizanų būrys. Susirėmimo metu žuvo dalis laisvės kovotojų ir Onos motina Cecilija Lešinskienė. Pačios Onos sodyboje tuo metu nebuvo. Supratusi, kad jai gresia areštas ir įkalinimas, O. Lešinskaitė tapo partizane. Ji gavo ginklą, atliko ryšininkės funkcijas ir rūpinosi būrio buitimi. Porą kartų sėkmingai ištrūko iš apsupties, o sužeista gydėsi pas patikimus žmones. Kurį laiką gyveno nelegaliai, su svetima pavarde.
Ona Lešinskaitė buvo suimta 1951 m. pavasarį. Kalėjo Tauragėje, Klaipėdoje ir Vilniuje. Nuteista 25 metams kalėjimo, išvežta į Vorkutos lagerius. 1956 m. paleista, grįžo gyventi į Lietuvą.
Atkūrus nepriklausomybę, ji aktyviai rūpinosi Laisvės kovų ir žuvusių bendražygių atminimo įamžinimu. Mirė 2019 m.
Albina Bunevičiūtė gimė 1929 m. lapkričio 14 d. netoli Birštono, tarp Nemuno kilpų įsikūrusiame Bučiūnų kaime, ūkininkų Vinco ir Domicėlės Bunevičių šeimoje. Ji mokėsi Jiezno progimnazijoje, o nuo 1947 m. studijavo Kauno mokytojų seminarijoje.
Besimokydama seminarijos antrame kurse, 1948 m. Albina Bunevičiūtė tapo partizanų ryšininke, slapyvardžiu Gražutė. Nuo 1949 m. buvo Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės 51-osios kuopos 1-osios grandies būrio partizanė Aušrelė.
1950 m. sausio mėn. A. Bunevičiūtė-Aušrelė buvo suimta ir nuteista mirties bausme. Ji buvo sušaudyta 1950 m. spalio 4 d. Vilniuje. Partizanės užkasimo vieta iki šiol nežinoma.
Albina Bunevičiūtė-Aušrelė yra viena iš kelių Lietuvos partizanių moterų, kurioms buvo įvykdyta mirties bausmė.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro informacija