Latvijos ir Baltarusijos pasienyje lankėsi vidaus reikalų viceministras Gintaras Aliksandravičius bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado pavaduotojas Saulius Nekraševičius. Vizito metu jie susitiko su Latvijos vidaus reikalų viceministru Dimitrijs Trofimovs ir Lenkijos vidaus reikalų viceministru Czesławu Mroczeku. Susitikime aptarta esama situacija prie ES Rytinės išorės sienos, apsikeista aktualia informacija dėl migracijos, antrinės migracijos bei hibridinių grėsmių valdymo apsektų.
„Antrinis migrantų judėjimas turi tiesioginę įtaką laisvam judėjimui Šengeno erdvėje. Jei norime tvarių sprendimų, turime eliminuoti priežastis – stiprinti išorės sienų apsaugą, užkirsti kelią piktnaudžiavimui prieglobsčio sistema ir užtikrinti veiksmingą grąžinimų politiką. Investicijos į sienų apsaugą yra investicijos ir į antrinio judėjimo mažinimą“, – pabrėžė viceministras G. Aliksandravičius.
Susitikime viceministras G. Aliksandravičius su kolegomis iš kaimynių šalių pasidalijo ir praktine patirtimi. Pernai buvo fiksuojamas antrinio migrantų judėjimo per Lietuvos teritoriją augimas, kai migrantų srautai buvo nukreipiami į kaimynines valstybes. Reaguojant į situaciją, suaktyvinta kriminalinė žvalgyba, sustiprinta sienos apsaugos ir policijos institucijų sąveika, vykdyti tiksliniai patruliavimai ir stebėsena pažeidžiamose vidaus sienų vietose. Koordinuoti patikrinimai prie sienų su Latvija ir Lenkija leido reikšmingai sumažinti antrinį judėjimą.
Šiais metais Lietuvoje sulaikyta daugiau kaip 500 migrantų, atvykusių iš Latvijos pusės – tai daugiau nei šešis kartus daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Lietuva ir toliau susiduria su instrumentalizuotos migracijos srautais iš Baltarusijos. Nuo šio reiškinio pradžios 2021 metais užkardyta daugiau nei 25 tūkst. neteisėtų bandymų patekti į šalį. Vien šiais metais užfiksuota daugiau nei 700 tokių atvejų, kurių intensyvumas paprastai didėja šiltuoju metų laiku.
Tarnybos sustiprino patruliavimą pasienio ruožuose su Latvija ir Lenkija, vykdomas glaudus duomenų apsikeitimas ir bendras darbas su kaimyninėmis valstybėmis. Taikomos tikslinės patikros, siekiant užtikrinti saugumą ir kuo mažiau trikdyti keliautojų srautus. Lietuva taip pat priima atgal neteisėtai į Lenkiją patekusius migrantus, pabrėždama atsakingą požiūrį į regioninį bendradarbiavimą.
Anot viceministro, vis didesnį susirūpinimą kelia oro erdvės saugumo iššūkiai – dronai ir kontrabandai naudojami oro balionai. Jie kelia riziką civilinei aviacijai, kritinei infrastruktūrai ir visuomenės saugumui. Vilniaus ir Kauno oro uostai jau ne kartą buvo priversti laikinai stabdyti veiklą, taip paveikdami šimtus skrydžių ir dešimtis tūkstančių keleivių.
Lietuvos institucijos dirba sustiprintu režimu – tobulinami įspėjimų algoritmai, stiprinamos operatyvinės priemonės, skirtos nusikalstamų tinklų ardymui. Taip pat planuojama stiprinti gebėjimus aptikti ir neutralizuoti bepiločius orlaivius, įsigyjant tiek technines, tiek elektronines priemones. Šių poreikių finansavimas vertinamas daugiau kaip 377 mln. eurų.
Lietuva aktyviai siekia Europos Sąjungos finansavimo. Neseniai Europos Komisijai pateikta paraiška dėl 35 mln. eurų pagal Sienų valdymo ir vizų priemonę (BMVI), numatant antidroninių sistemų diegimą, įrangos įsigijimą ir operatorių mokymus.
Romualds Rubenis ir Artemijs Stašāns nuotraukos
Ši naujiena parengta pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informaciją