Lietuvos centrinio valstybės archyvo virtuali paroda „Mes taip pat norime būti ore kaip Antanas!“

Su Nepriklausomybės paskelbimu pradėjusi kurtis krašto aviacija į Lietuvos istoriją ryškiausiai įsirašė XX a. ketvirtame dešimtmetyje. Lietuvos centriniame valstybės archyve saugoma daug dokumentų, nušviečiančių tarpukario Lietuvos aviacijos kūrimosi bruožus ir etapus, žymių aviacijos kūrėjų pasiekimus ir žygdarbius. Svarbiausi ir iškalbingiausi iš jų demonstruojami Lietuvos centrinio valstybės archyvo parengtoje virtualioje parodoje „Tarpukario Lietuvos aviacija“. Parodos partneris – Lietuvos ypatingasis archyvas. Paroda yra skirta 2025-iesiems, Lėktuvo ANBO ir Lietuvos aviacijos kūrėjų metams.

Pirmieji Lietuvos aviacijos žingsniai gimė kartu su Vyriausybės siekiu kurti savarankišką krašto apsaugą. 1918 m. lapkričio 23 d. paskelbtas pirmas įsakymas Lietuvos kariuomenei. 1919 m. sausio 30 d. pradėta formuoti inžinerijos kuopa, kurios sudėtyje buvo Aviacijos būrys. Jo vadu paskirtas K. Fugalevičius. Kovo 12 d. būrys buvo perorganizuotas į kuopą, kuri tapo savarankiška Aviacijos dalimi. Ši data laikoma Lietuvos karinės aviacijos įkūrimo diena.

Aktyvią veiklą karo aviacija pradėjo jau pirmosiomis jos formavimo dienomis. Nuo 1919 m. kovo 3 d. į frontą skraidė vokiečių karo aviacijos lakūnai ir jų apmokyti Lietuvos aviatoriai. Dideliu postūmiu šioje srityje tapo 1919 m. kovo 12 d. įkurta Karo aviacijos mokykla. Ją  baigusi pirmoji ir vienintelė lakūnų laida daug prisidėjo prie karo aviacijos organizavimo. Tais pačiais metais savo veiklą nutraukusi mokykla buvo atkurta 1932 m. ir veikė iki Lietuvos okupacijos 1940 m.

Aviacijos dalies lėktuvų priežiūra rūpinosi Aviacijos parkas (nuo 1932 m. – Technikos skyrius), kurį sudarė dirbtuvės, sandėliai, fotolaboratorija ir specialistų kuopa. Didžiausias krūvis teko aviacijos dirbtuvėms – jose buvo iš dalių surenkami ir remontuojami lėktuvai, gaminami propeleriai. Ilgainiui įgiję patirties ir reikiamą kvalifikaciją, mechanikai pradėjo patys užsiimti lėktuvų gamyba. Pirmas dirbtuvių pagamintas lietuviškos konstrukcijos lėktuvas buvo gana modernus J. Dobkevičiaus konstrukcijos Dobi II, vėliau – Dobi III.  Šiose dirbtuvėse buvo pagaminti ir visi Lietuvos aviaciją išgarsinę A. Gustaičio lėktuvų ANBO modeliai.

Prie Lietuvos aviacijos tikslų įgyvendinimo šalies viduje ir už jos ribų nemaža dalimi prisidėjo ir S. Dariaus, S. Pundzevičiaus, V. Morkaus, J. Pyragiaus bei kitų aviacijos karininkų 1927 m. įkurtas Lietuvos aeroklubas. Šio klubo veikla žymi civilinės aviacijos pradžią Lietuvoje. Aeroklubas ruošė lakūnus, steigė oreivystės mokyklas ir stotis, prisidėjo prie priešlėktuvinės apsaugos įstatymų formavimo, oro susisiekimo inspekcijos bei oro susisiekimo linijos Kaunas–Palanga kūrimo. Lietuvos lėktuvai 1930–1940 m. skraidė ir į Rygą, gabendami keleivius ir oro paštą. O ketvirtajame dešimtmetyje Lietuvos lakūnai (S. Darius, S. Girėnas ir F. Vaitkus) įėjo į istoriją kaip vieni pirmųjų perskridę Atlanto vandenyną!

Anaiptol ne vien sėkmė ir pasiekimai lydėjo Lietuvos aviacijos istoriją. Sovietų Sąjungai 1940 m. birželio 15 d. okupavus Lietuvą, į Lietuvą įžengę Raudonosios armijos daliniai užėmė Lietuvos karo aviacijos aerodromus, buvo uždrausti Lietuvos civilinės ir karo aviacijos lėktuvų skrydžiai. Prasidėjo Lietuvos kariuomenės likvidavimas. Iš pradžių ji buvo pervadinta Lietuvos liaudies kariuomene, o 1940 m. rugpjūčio mėn. likviduota, jos pagrindu suformuojant Raudonosios armijos 29-ąjį šaulių teritorinį korpusą. Lietuvos karo aviacija, 1940 m. rugsėjo–spalio mėn. buvo reorganizuota į 29-ojo šaulių teritorinio korpuso Atskirąją aviacijos eskadrilę. Ji buvo dislokuota Pivonijos aerodrome prie Ukmergės.

Lietuvos karo aviacijos likvidavimo komisijos pirmininku okupantai paskyrė ANBO lėktuvų konstruktorių, Lietuvos karo aviacijos viršininką, brigados generolą Antaną Gustaitį. 1941 m. sausio 1 d. jis buvo atleistas iš kariuomenės dėl „etatų mažinimo“, 1941 m. kovo mėn. sovietų saugumo suimtas, kalintas Kaune, o  1941 m. kovo 8 d. išvežtas tardymui į Maskvą, patalpintas į Lefortovo kalėjimą, nubaustas mirties bausme ir sušaudytas Maskvoje.

Sovietų valdžios represijas patyrė ir kiti Lietuvos karo aviacijos lakūnai bei Karo aviacijos daliniuose tarnavę eiliniai ir šauktiniai: majoras Stasys Jakštys, majoras Petras Masys, majoras Antanas Stašaitis, kapitonas Kostas Biknius, kapitonas Stasys Jasiunskas, kapitonas Albertas Švarplaitis, leitenantas Aleksandras Kostkus-Kostkevičius, leitenantas Eugenijus Šalkauskas, jaunesnysis leitenantas Jonas Valys ir daug kitų.

Parodoje „Mes taip pat norime būti ore kaip Antanas!“ pristatoma dalis Lietuvos karinės ir civilinės aviacijos istorijos 1919–1940 m., kuri yra iliustruojama teisės aktais, dokumentais, brėžiniais, nuotraukomis ir asmenų dokumentais. Eksponuojami Karo aviacijos įkūrimo dokumentai, mokyklos veiklos medžiaga, eskadrilių formavimo įsakymai, techninės bazės aprašymai, civilinės aviacijos plėtros projektai, Lietuvos aeroklubo veiklą ir skrydžius per Atlanto  vandenyną atspindintys šaltiniai. Atskiruose skyriuose pristatomi lakūnų A. Gustaičio, S. Dariaus, S. Girėno, F. Vaitkaus nuopelnai. Parodoje eksponuojami ir parodos partnerio Lietuvos ypatingojo archyvo saugomi Lietuvos karo aviacijos likvidavimo ir represiją patyrusių Lietuvos karo aviacijos lakūnų dokumentai.

Siekdami plačiau supažindinti su karo aviacijos inžineriniais darbais pasinaudojome informacija, rasta elektroniniame puslapyje „Plieno sparnai“ .

Kviečiame aplankyti parodą:

Virtuali paroda „Mes taip pat norime būti ore kaip Antanas!“

Atnaujinimo data: 2025-08-08

Taip pat skaitykite:

Sėkminga Lietuvos saugumo agentų operacija komunistų partijos vadovybėje

Lietuvos centrinio valstybės archyvo ir Amerikos lietuvių kultūros archyvo bendradarbiavimas

Parengtas Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių pakeitimo projektas

Lietuvos centrinio valstybės archyvo virtuali paroda „Australijos lietuviai. VI dalis“

Lietuvos ypatingasis archyvas parengė virtualią parodą Adelės Dirsytės atminimui