Lietuvos geologijos tarnyba stiprina požeminio vandens stebėseną

Lietuvos geologijos tarnyba įsigis 40 telemetrinių požeminio vandens lygio matavimo stočių. Modernios stotys automatiškai matuos požeminio vandens lygį ir temperatūrą, kaups ir nuotoliniu būdu perduos duomenis į LGT informacinę sistemą. Taip pat jos leis stebėti pokyčius realiuoju laiku, generuos grafikais atvaizduojamą informaciją ir įspės apie reikšmingus pakitimus.

„Požeminis vanduo – svarbiausias Lietuvos geriamojo vandens šaltinis, tad svarbu turėti ir analizuoti kuo daugiau informacijos. Išplėtę telemetrinių stočių tinklą, gausime tikslesnius ir dažnesnius duomenis apie vandens lygio pokyčius įvairiuose šalies regionuose. Tai leis efektyviau reaguoti į galimus pavojus, klimato pokyčius ir užtikrinti ilgalaikį vandens išteklių saugumą“, – sako Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Egidijus Viskontas.

Kodėl tai svarbu?

Realaus laiko stebėsena leidžia operatyviai pastebėti staigius požeminio vandens lygio svyravimus – pavyzdžiui, dėl sausros ar intensyvaus vandens naudojimo. Kuo anksčiau pokyčiai bus užfiksuoti, tuo greičiau bus galima imtis prevencinių veiksmų ir išvengti rimtų pasekmių.

Telemetrinių stočių duomenys ne tik fiksuoja aplinkos būklę, bet ir kaupia ją analizei. Tai suteikia galimybę priimti duomenimis pagrįstus sprendimus: tiek planuojant miestų plėtrą, tiek įgyvendinant aplinkosaugos priemones. Tokie duomenys būtini ir klimato kaitos poveikio vertinimui, ir ekstremalių situacijų prevencijai.

Automatinis matavimas ir perdavimas leidžia sumažinti žmogiškųjų resursų poreikį ir užtikrinti duomenų tęstinumą. Iki šiol daugelyje vietų duomenys buvo surenkami rankiniu būdu kartą per metus, todėl išvados dažnai vėluodavo arba buvo neišsamios. Dabar įrengtos požeminio vandens lygio matavimo stotys perduos duomenis kartą per parą, o matavimus bus galima vykdyti kas kelias valandas arba dažniau, priklausomai nuo poreikio.

Svarbu ir tai, kad stotys automatiškai generuos duomenų vizualizacijas, saugos matavimų istoriją, leis sekti duomenis pagal paros, savaitės, mėnesio ar metų grafikus. Duomenys bus prieinami per internetinę platformą ir bus pritaikyti naudoti GIS bei kitose analizės sistemose. Atkreiptinas dėmesys, kad šie duomenys aktualūs daugeliui sričių – nuo architektų ir statybų projektuotojų iki sveikatos apsaugos specialistų, pramonės atstovų ar mokslininkų.

Apie projektą

Sutartis pasirašyta su Centrine projektų valdymo agentūra, pirkimas vykdomas pagal Europos Sąjungos investicijomis finansuojamą projektą „Požeminio vandens būklės monitoringo stiprinimas“.

Pagal projektą bus įrengta 20 visiškai naujų stočių ir atnaujinta dar 20 šiuo metu veikiančių. Bendra projekto vertė – 705 tūkst. eurų, finansuoja Europos Sąjungos fondai.

Visos stotys bus įrengtos skirtingose Lietuvos vietovėse, duomenys bus renkami realiuoju laiku.

Projektas bus įgyvendinamas iki 2028 m. pabaigos ir apims visus šalies regionus – nuo Utenos iki Klaipėdos. Monitoringo sistemos modernizavimas padės užtikrinti tvaresnį požeminio vandens naudojimą, padės laiku aptikti galimas grėsmes ir prisidės prie Lietuvos siekio užtikrinti švarią ir saugią aplinką.

Atnaujinimo data: 2025-08-01

Taip pat skaitykite:

Gręžinys be dokumentų, įmonė be leidimo? Pasekmės – savininko sąskaita

Vilnios upės kaita: gamtos jėgų ir žmogaus veiklos pėdsakai Vilniaus istorijoje

Lietuvos geologijos fondas: nuo pirmųjų pokario žemėlapių iki šiuolaikinių skaitmeninių tyrimų

Norint įteisinti gręžinį, pirmiausia reikia kreiptis į savivaldybę

Ieškome vyriausiojo geologo