Šie metai Lietuvos miško medžiams – derlingi. Gausus buvo karpotojo beržo sėklų derlius – Lietuvos miškuose paruošta 567,5 kg šių medžių sėklų. Juodalksnio sėklų surinkta 272,5 kg, laukiama dar keleto siuntų. Nedėkingi 2025-ieji buvo tik ąžuolams, kurie visiškai neišaugino gilių.
Paprastosios pušies ir paprastosios eglės sėklų rinkimas dar nesibaigė – kiek bus surinkta spygliuočių sėklinės medžiagos, paaiškės po Naujųjų metų. Didesni sėklų kiekiai prognozuojami iš pušynų. Pagal sėklinės miško bazės objektų derėjimo stebėjimo prognozes, paprastosios pušies vidutiniškas ir gausus derėjimas įvertintas 27-iuose sėklinės miško bazės objektuose, tuo tarpu paprastosios eglės vidutiniškas derėjimas nustatytas ir sėklinė medžiaga bus ruošiama 6-iuose sėklinės miško bazės objektuose.
VMT specialistai primena, kad spygliuočių sėklas reikėtų surinkti kuo greičiau, nes sausis – pavojingas mėnuo, ypač pušies sėkloms, kurioms stiprūs temperatūros svyravimai būna pražūtingi.
„Sausis pasižymi permainingais orais, kai šiandien dar laikosi pliusinė temperatūra, o po poros dienų, žiūrėk, jau gali būti keliolika laipsnių žemiau nulio. Pušies kankorėžiai sukaupia daug drėgmės, o kai ji staiga sušąla į ledą, suardoma sėklų struktūra ir jos žūva“, – aiškina VMT Miško genetinių išteklių skyriaus vyriausioji specialistė Živilė Kaunietė.
Pasak jos, net ir švelnią žiemą pakanka kelių šalčio dienų, kad sėkloms būtų padaryta nepataisoma žala. Miškininkai prisimena 2016-uosius, kai po Naujųjų metų palyginti šiltus orus staiga pakeitęs speigas pražudė itin gausų pušies sėklų derlių. Paaiškėjo, kad daugiau kaip pusė iš 807 kg paruoštų pušies sėklų – nedaigios.
Eglės sėklos laikomos atsparesnėmis – ir pats kankorėžis yra kitokios sandaros, su plonesniais žvyneliais, todėl mažiau paveikus drėgmei ir šalčiui. Pastaraisiais metais eglės sėklų kokybė atitinka aukščiausią klasę.
Juodalksnio sėklų kokybė šiuo metu taip pat vertinama gana gerai, ypač dėl naujų technologijų, leidžiančių kokybiškai paruošti sėklas. Vis dėlto šiemet nustatoma nemažai tuščių juodalksnio sėklų, kai luobelė susiformavusi, bet sėklos viduje nėra gemalo. Jei sėklų siuntoje tokių sėklų randama daugiau nei 40 proc., Valstybinės miškų tarnybos specialistai rekomenduoja pakartotinai išvalyti. Tuščių sėklų kiekį dažniausiai lemia gamtinės sąlygos, ypač apsidulkinimo metu. Pavyzdžiui, jei žydėjimo laikotarpiu vyrauja lietingi ir drėgni orai, žiedadulkės negali plačiai pasklisti, todėl apdulkinimas būna nepakankamas.
Šiuo metu miško sėklų kokybė vertinama kaip gera – didesnių problemų nei sandėliavimo, nei ruošos etapuose nefiksuojama. Ankstesniais metais pasitaikydavo atvejų, kai sėklos užsikrėsdavo įvairiais patogenais ar nukentėdavo dėl netinkamų ruošos ir laikymo sąlygų.
VMT laboratorijoje atliekami sėklinės medžiagos kokybės tyrimai (vertinamas daigumas, dygimo energija, 1000 sėklų svoris, švarumas) ir išrašoma pažyma apie miško medžių sėklų kokybę bei kilmės sertifikatas, nurodantis, kur sėklos buvo surinktos. Siekiant tvarkyti miškus tvariai ir subalansuotai kilmės atsekamumas yra itin svarbus. Atkuriant ar įveisiant mišką būtina naudoti tam tikrai vietai genetiniu ir fenotipiniu atžvilgiu prisitaikiusią miško dauginamąją medžiagą ir vadovautis miško medžių kilmės rajonais ir platinimo galimybėmis.
Ši naujiena parengta pagal Valstybinės miškų tarnybos informaciją