Balandžio 13-14 d. Lietuvoje ir pasaulyje minima Jom Hašoa – Holokausto aukų ir didvyrių atminimo diena.
Jom Hašoa prasideda saulei nusileidus 27-ąją Nisano mėnesio dieną ir tęsiasi iki kito vakaro. Tai viena svarbiausių atminties dienų žydų bendruomenėse visame pasaulyje, skirta pagerbti šešių milijonų per Holokaustą nužudytų žydų atminimą. Kartu šią dieną pagerbiamos ir milijonai kitų tautybių nacistinio režimo aukų bei tie, kurie nepasidavė tamsai – kovotojai, getų sukilėliai, partizanai, gelbėtojai bei liudininkai, išsaugoję žmogiškumą.
Jom Hašoa ištakos siekia XX a. vidurį. 1951 metais šią datą pasirinko Izraelio parlamentas Knesetas, o 1953 metais ji buvo oficialiai įtvirtinta įstatymu. Nuo tada Jom Hašoa tapo ne tik nacionaline Izraelio, bet ir viso pasaulio žydų bendruomenių minima diena.
Izraelyje minint šią dieną pirmos dienos vakare vyksta valstybinės ceremonijos, o kitą rytą visoje šalyje dviem minutėms įjungiamos sirenos. Joms aidint sustoja eismas, žmonės išlipa iš automobilių ir tylos minute pagerbia aukas.
Holokaustas – sistemingas Europos žydų naikinimas nacistinės Vokietijos okupacijos metu – truko nuo 1939 iki 1945 metų. Nors apie vykdomus nusikaltimus buvo žinoma dar karo metu, tikrasis tragedijos mastas atsiskleidė 1945-aisiais, išlaisvinus koncentracijos ir naikinimo stovyklas. Ši tragedija paliko gilų randą visos žmonijos istorijoje ir tapo skaudžiu priminimu, prie ko gali privesti neapykanta, antisemitizmas ir abejingumas.
Lietuvoje Holokaustas turėjo ypač skaudžių pasekmių. Iš maždaug 208–210 tūkstančių iki karo gyvenusių žydų buvo nužudyta apie 190–195 tūkstančiai – daugiau nei 95 procentai visos bendruomenės. Dauguma jų buvo nužudyti 1941 metų vasarą ir rudenį. Tai vienas didžiausių žydų netekčių procentų visoje Europoje.
Ši naujiena parengta pagal Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės informaciją