Muitinės darbuotojai stiprina bendradarbiavimą su Žuvininkystės tarnyba siekiant gamtos išsaugojimo

Muitinės darbuotojai neapsiriboja vien prekių kontrole – jie aktyviai prisideda prie vartotojiško požiūrio į gamtą keitimo, skatindami sąmoningumą, atsakomybę ir pagarbą aplinkai. Šis požiūris atsispindi jų įsitraukime į aplinkosaugines iniciatyvas, kurios prisideda prie žaliosios politikos tikslų įgyvendinimo ir tvarios visuomenės kūrimo.

Spalio 30 d. Muitinės departamento darbuotojai lankėsi Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žuvivaisos departamento Rytų regiono žuvivaisos skyriuje Trakų Vokėje. Vizito metu Žuvivaisos departamento direktorius Justas Poviliūnas kartu su Trakų Vokės skyriaus darbuotojais – Nerijumi Lapėnu ir Vytautu Vaitiekūnu – pristatė skyriaus veiklą, supažindino su vykdomomis funkcijomis bei auginamomis žuvų rūšimis.

Didžiulį įspūdį paliko šių specialistų profesionalumas, atsidavimas ir nuoširdus rūpestis Lietuvos vandens telkinių gyvybingumu. Jų kasdienis darbas – tai ne tik žuvų veisimas, bet ir reikšmingas indėlis į ekosistemų atkūrimą, biologinės įvairovės išsaugojimą bei tvarų gamtos išteklių naudojimą. Tokie darbuotojai – tikri gamtos ambasadoriai, kurių veikla neatsiejama nuo žaliosios politikos principų ir darnaus vystymosi tikslų.

Trakų Vokėje 2023 metais, įgyvendinus rekonstrukcijos projektą, lauke betoniniuose baseinuose auginama net keletas gamtai svarbių reofilinių žuvų rūšių – formuojamos žuvų reprodukcinės bandos. Čia laikomi įvairaus amžiaus skersnukiai, meknės, margieji upėtakiai ir ūsoriai. Baseinuose taip pat auga lašišų rituoliai. Be to, prižiūrimi ir ypatingą statusą turintys aštriašnipių eršketų jaunikliai, kurie kitais metais dalyvaus projekte „Kelionė į Baltijos jūrą“. Paženklinus juos akustiniais žymekliais, bus stebima jų migracija į Kuršių marias ir Baltijos jūrą.

Didžioji dalis stebimų žuvų rūšių šiuo metu laikomos lauko baseinuose. Artimiausiu metu prasidės margųjų upėtakių dirbtinio veisimo darbai – iš reproduktorių bus imami ikrai ir pieniai. Po apvaisinimo ikreliai bus perkelti į patalpose esančius inkubatorius, kuriuose jie išbus iki vasario mėnesio. Pasibaigus inkubacijos periodui, išsiritusios margųjų upėtakių lervutės bei jaunikliai bus toliau auginami padalinyje esančiose uždaro tipo vandens apytakinėse sistemose. Sustiprėjusios žuvys bus išleidžiamos į Lietuvos upelius.

Žuvininkystės tarnyba kasmet įgyvendina Nacionalinį žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius metinį planą. Plane numatytos žuvų rūšys dirbtiniu būdu veisiamos ir paauginamos padalinyje, o vėliau išleidžiamos į mokslininkų rekomenduojamus natūralius vandens telkinius. Kasmet dirbtinai išveisia ir paleidžia į gamtą iki 15 milijonų įvairių rūšių žuvų jauniklių.

Tokie susitikimai ne tik stiprina tarpinstitucinį bendradarbiavimą, bet ir prisideda prie bendrų pastangų saugant Lietuvos gamtą, biologinę įvairovę ir skatinant tvarų išteklių naudojimą.