Tarpukario Lietuvoje švara ir higiena buvo svarbios visuomenės sveikatos ir gerovės užtikrinimo sritys. Miestuose pradėjo plisti kanalizacijos sistemos, gyvenamuosiuose namuose nebestebino moderni santechnikos įranga. Rengti namų ruošos kursai, skaitytos paskaitos bei leistos knygelės apie rankų plovimą ir ligų prevenciją. Moterys negailėjo pinigų savo grožiui.
Kaimuose ir miesteliuose padėtis buvo prastesnė. Trūko net lauko tualetų, namuose dažnai svečiavosi tarakonai ar blusos. Žmonės kentėjo ir nuo kaltūno, kuris suformuodavo dėl antisanitarinių sąlygų bei utėlėtumo. Švarai palaikyti buvo pasitelkiamos namų gamybos priemonės: šarmas, rankų darbo muilas ir kt.
Parodoje siekiama supažindinti lankytojus su požiūriu į švarą ir higieną XX a. I–IV dešimtmečio Lietuvoje. Išryškinami nepatogūs aspektai: kova su parazitais ir apsileidimu, tualetų problema. Pristatomas tuometinis švaros supratimas, intymaus gyvenimo higienos priemonės, kasdienybėje naudoti daiktai, spaudiniai. Eksponuojamas ir specialiai parodai sukurtas menininkės Beatričės Milkevičiūtės darbas „Žalioji mėsmusė (Lucilia sericata)“.
Paroda rengta bendradarbiaujant su Nacionaliniu M. K. Čiurlionio dailės muziejumi, Lietuvos nacionaliniu muziejumi, Šiaulių „Aušros“ muziejumi, Vytauto Didžiojo karo muziejumi, Lietuvos švietimo muziejumi, Trakų istorijos muziejumi, Kauno miesto muziejumi, Raseinių krašto istorijos muziejumi, Lietuvos Medicinos ir farmacijos istorijos muziejumi, Lietuvos fotomenininkų sąjunga.
Kuratorės Renata Banienė ir Inga Levickaitė
Dailininkė Lina Jonikė
Restauratorė Gražina Babkauskienė
Technikas Saulius Jonas Kandratavičius
Kompiuterinė grafika Gytis Banys
Įgarsinimas Žygimantas Kaminskas ir Sigita Žukauskaitė
Paroda nuo birželio 20 dienos eksponuojama LEM miestelio gyvenamajame prekybiniame name iš Žeimelio, pirmame aukšte. Kviečiame apsilankyti!
Parengė Inga Levickaitė ir Renata Banienė
Ši naujiena parengta pagal Lietuvos etnografijos muziejaus informaciją