Gamtos paveldo objektai – tai unikalūs gamtos dariniai, turintys išskirtinę mokslinę, ekologinę ar kultūrinę vertę. Tai gali būti saugotini medžiai, rieduliai, atodangos, šaltiniai… Jie yra išskirtiniai, todėl bet kokia žmogaus veikla jų aplinkoje turi būti ypač atsakinga ir apgalvota.
Saugomų teritorijų įstatyme nustatyta, kad turi būti patvirtintos gamtos paveldo objektų tvarkymo taisyklės, kuriomis būtina vadovautis vykdant darbus prie gamtos paveldo objektų. Taisyklės padeda išvengti neapgalvotų ar net žalingų veiksmų, kurie galėtų pažeisti objekto vertingąsias savybes, pakeisti jo natūralią būklę.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie AM įsakymu nustatomi privalomi valstybės ir savivaldybių saugomų gamtos paveldo objektų tvarkymo ir apsaugos principai, siekiant užtikrinti gamtos paveldo objektų išsaugojimą ir racionalų pritaikymą pažintiniam lankymui.
Pagrindinėse gamtos paveldo objektų tvarkymo taisyklėse pabrėžiama, kad svarbu išsaugoti gamtos paveldo objektus ir jų artimos aplinkos natūralumą. Lankymo infrastruktūra (pavėsinės, informaciniai stendai, kt.) turėtų neužgožti ir nepažeisti pačių gamtos vertybių. Rekreacinė infrastruktūra turi būti projektuojama taip, kad netrukdytų apžvelgti pačio gamtos paveldo objekto, kad derėtų su gamtine aplinka.
Taisyklėse laikomasi nuostatos, kad prieš tvarkant gamtos paveldo objektą privaloma atlikti pilną gamtos vertybės analizę ir surinkti informaciją apie ankstesnius tvarkymo darbus. Tik aiškiai žinant, kas konkrečiai saugoma ir kaip gamtos paveldo objektas buvo anksčiau tvarkomas, galima parinkti konkrečias ir aktualias tvarkymo priemones.
Taisyklėse įtvirtinta nuostata, kad negalima aukoti vienų vertybių siekiant išryškinti kitas: jei objektas vertingas ne tik kaip išskirtinis gamtinis elementas ( dydžiu, grožiu), bet ir biologine (yra retos rūšys, buveinės) ar kultūrine (mitologine, istorine) prasme, tvarkymo metu privaloma į jas atsižvelgti ir rasti pusiausvyrą.
Svarbu, kad įtvirtinamas tvarkymo atsekamumas: visiems tvarkymo darbams turi būti rengiamas aprašas, kurio kopija saugoma už jo apsaugą atsakingoje institucijoje (saugomų teritorijų direkcijos ar savivaldybės administracijoje). Tai reikalinga tam, kad būtų galima sekti tvarkymo darbų efektyvumą ir tęstinumą.
Apie konkrečius paveldo objektus/jų rūšis:
- Šaltiniai: išlaikomas natūralumas, nekišami į vamzdžius, šulinius ar vandens kolonėles;
- Akmenys/rieduliai: išlaikoma pirminė padėtis (nejudinami „kad gražiau stovėtų“), ant jų netvirtinami ir juose neiškalami jokie ženklai ar simboliai;
- Atodangos: užtikrinama natūralių procesų eiga, jos netvirtinamos siekiant stabilizuoti, nemėginama dirbtinai atkasti;
- Medžių: vykdomos būtinos priemonės jų gyvybingumui ir stabilumui palaikyti, įtvirtinamas profesionalumo reikalavimas (tiesioginę intervenciją gali vykdyti tik arboristai).
Gamtos paveldo objektų tvarkymo taisyklės užtikrina nuoseklų požiūrį į gamtos paveldo apsaugą mūsų šalyje. Jos suteikia aiškias gaires tiek specialistams, tiek žemės savininkams ar rangovams, vykdantiems darbus šalia gamtos paveldo objektų. Svarbu, kad patvirtintos taisyklės padeda subalansuoti gamtos apsaugą ir visuomenės interesus.
Ši naujiena parengta pagal Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos informaciją