„Paveldo atradimų“ rubrikoje pristatome Lietuvai reikšmingus paveldo objektus, esančius užsienyje. Po visą pasaulį išbarstytų mums svarbių ir reikšmingų vertybių yra labai daug. Šiam sąrašui objektus, pamatytus kitose šalyje, taip pat galite pasiūlyti ir jūs.
Valstybinės kultūros paveldo komisijos svetainėje, Lietuvai reikšmingo paveldo užsienyje duomenų bazėje, kuri nuolat pildoma, Švedijos Gotlando saloje pažymėti du Lietuvai reikšmingi objektai: Visbio mieste esantys Švedijoje gyvenusio lietuvių tapytojo Eugenijaus Mindaugo Budrio (1925–2007) dekoratyvinis pano Visbio sveikatos centre: https://vkpk.lt/u-zemelapis/eugenijaus-mindaugo-budrio-1925-2007-kuriniai-visbio-sveikatos-centre/ ir iškilaus kovotojo už Lietuvos laisvę, buvusio Švedijos lietuvių bendruomenės pirmininko bei architekto Jono Pajaujo (1920–2000) sodyba Ljugarno kaimelyje: https://vkpk.lt/u-zemelapis/jono-pajaujo-1920-2000-sodyba-gotlande/
Tačiau Gotlando saloje yra dar vienas, Lietuvai labai reikšmingas objektas, kurį būtina paminėti. Tai Katamarsviko (Katthammarsvik) kaimelyje esanti Katamragardeno dvaro sodyba, kurios viename iš pastatų 1989 m. rugpjūčio 6 d. Lietuvos ir išeivijos atstovai pasirašė Gotlando komunikatą – politinį memorandumą, kuriame teigiama, kad „visų pasaulio lietuvių gyvybiškai svarbus tikslas yra nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas“. Gotlando komunikatas klojo pamatus Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui 1990 metų kovo 11 dieną. Iki Kovo 11-osios buvo likę 7 mėnesiai ir 5 dienos.
Gotlandas – arčiausiai laisvės pasaulio
1989 m. liepos 30 d. į Gotlandą, Katamarsviko kaimelį, susirinko daugiau kaip šimtas tradicinės 36-osios Europos lituanistinių studijų savaitės dalyvių (dar vadinama ir Europos lietuvių studijų savaite). Kaip apie šiuos įvykius išsamiai pasakojama Kazimiero Motiekos prisiminimuose (Jūratė Mičiulienė. „Kazimieras Motieka – advokatas ir Lietuvos byloje“, Vilnius, „Vaga“, 2020. 156–165 p.), vieni svarbiausių šios studijų savaitės organizatorių buvo tuo metu Gotlando saloje gyvenęs iškilus emigracijos veikėjas Jonas Pajaujis, dailininkas Eugenijus Mindaugas Budrys, medicinos mokslų daktaras iš Stokholmo Edvardas Varnauskas, Gintautas Būga ir kiti Švedijos lietuviai. Kaip knygoje teigia K. Motieka, Gotlande susirinkę įvairių organizacijų atstovai neplanavo priimti tokio dokumento – tačiau idėja kilo spontaniškai.
Katamarsviko kaimelio dvaras, kaip ir J. Pajaujo sodyba yra rytinėje Gotlando salos pakrantėje, sodybas skiria mažiau kaip 20 km. Gotlandas buvo pasirinktas simboliškai – ši Švedijos sala Baltijos jūroje tuo metu okupuotai Lietuvai buvo arčiausiai laisvės pasaulio.
Pasirašytas svarbus memorandumas
Pirmą kartą skirtingų politinių jėgų Lietuvoje ir išeivijoje atstovai išreiškė paramą nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimui. Gotlando komunikatą pasirašė Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto pirmininkas Kazys Bobelis, Sąjūdžio Seimo tarybos narys ir Lietuvos mokslo istorijos ir filosofijos asociacijos pirmininkas Antanas Buračas, Sąjūdžio Seimo tarybos narys ir Lietuvos kultūros fondo pirmininkas Česlovas Kudaba, Sąjūdžio Seimo tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis, Pasaulio lietuvių bendruomenės viceprezidentė Irena Lukoševičienė, Sąjūdžio Seimo tarybos narys ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto viceprezidentas Kazimieras Motieka, Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto Kultūros ir ideologijos skyrių vedėjas Justas Vincas Paleckis ir Lietuvos laisvės lygos pirmininkas Antanas Terleckas. Parašus ant šio dokumento padėjo tiek Sąjūdžio, tiek Laisvės lygos, tiek išeivijos, tiek Lietuvos komunistų partijos (LKP) atstovai.
Įdomu paminėti, kad į Gotlandą Vytautas Landsbergis su Č. Kudaba, J. Paleckiu ir kitais studijų savaitės dalyviais per Baltijos jūrą atplaukė jachta „Nerija“, K. Motieka su žmona į Katamarsviką atvyko automobiliu, neseniai iš tremties grįžęs A. Terleckas atskrido. Kita jachta „Ragana“ į Gotlandą atplaukė ir nemaža Jaunimo teatro aktorių grupė su koncertine programa. Sumanymas vykti į Europos lituanistinių studijų savaitę Gotlande kilo Lietuvos kultūros fondo valdybos pirmininkui Č. Kudabai, fondas buvo pagrindinis tos kelionės organizatorius.
Susirinkusieji posėdžiavo Katamragardeno dvaro sodybos klojime (buvusiame dvaro ūkiniame pastate). Kaip savo prisiminimuose yra rašęs J. Paleckis, „lietuvių susirinkimas vyko apleistame, bet romantiško seno dvaro sodyboje. Paprastu restoraniuku buvo paverstas klojimas, kurio palėpėje, degant vienintelei lemputei, savaitę vyko paskaitos“. (J. Paleckis. „Nepriklausomybės sąsiuviniai“. Vilčių išsipildymo metas. Gotlando užrašai. LRT. lt).
Kaip knygoje „Kazimieras Motieka – advokatas ir Lietuvos byloje“ pasakoja K. Motieka, istorinis dokumentas neapsiėjo be kuriozų: „Mat dokumentą reikėjo atspausdinti, o spausdinimo mašinėlių amžiuje buvo galima tik pasvajoti apie lietuviškų rašmenų atspausdinimą Švedijos saloje. Parašyti atsisėdus su plunksna tekstą – tai vienas dalykas. Betgi reikia jį atspausdinti. Tada Gotlande mes niekur neradome nei lietuviškos spausdinimo mašinėlės, nei kokio kito prietaiso. Paskui radome seną švedų kalbos mašinėlę. Ir jeigu jūs kada skaitysite šitą tekstą, pamatysit, kad raidės buvo sutvarkytos taip, kad būtų galima suprasti, kad tai parašyta taisyklinga lietuvių kalba. Ir raidės tokios iškraipytos, ir „kabliukai“ virš raidžių sudėti“.
Šioje lituanistinių studijų savaitėje dalyvavo daugybė lietuvių ir išeivijos politikų, visuomenės veikėjų, Jaunimo teatro aktorių, Lietuvos kultūros atstovų. Iš viso dalyvavo 105 dalyviai iš Lietuvos, Vakarų Vokietijos, Švedijos, JAV, Kanados, Prancūzijos. Iš Lietuvos atvyko 24 dalyviai (pirmą kartą dalyvavo ir okupuotos Lietuvos atstovai).
Gotlando komunikatas pasirašytas po savaitės (1989 m. liepos 30 d. – rugpjūčio 06 d.) svarstymų, kurių metu aptarta tuometinė Lietuvos politinė, ekonominė, ekologinė, socialinė padėtis ir atgimstančio krašto laisvės atgavimo būdai.
Netrukus po Lituanistinių studijų savaitės Gotlande, 1989 m. rugpjūčio 23 d. įvyko istorinis „Baltijos kelias“, kuris pasauliui pareiškė, kad Baltijos tautos nori gyventi laisvai ir nepriklausomai.
Atidengta atminimo lenta
Prie pagrindinio Kathamarsviko dvaro pastato 2015 m. rugpjūtį buvo atidengta Gotlando komunikatui skirta memorialinė lenta (lietuvių ir anglų kalbomis). Ceremonijoje dalyvavo tuometinė Lietuvos Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, Švedijos Riksdago pirmininkas Urbanas Ahlinas, Gotlando gubernatorė Cecilia Schelin Seidegård, istorinių įvykių Gotlando saloje dalyviai – Vytautas Landsbergis, Justas Vincas Paleckis. Visus dalyvius pasveikino renginio organizatoriai – Lietuvos Respublikos ambasadorius Švedijoje Eitvydas Bajarūnas, Katthamragarden dvaro savininkas Jakobas Gustafssonas ir Lietuvos garbės konsulė Gotlande Dalia Andersson. Po kelerių metų atminimo lenta nuo dvaro pastato perkelta prie įvažiavimo į dvarą vartų. Matyt, naujiesiems dvaro šeimininkams, kurie čia rengia įvairius pobūvius, organizuoja šventes, ji pasirodė ne vietoje.
Katthammarsviko dvaras Lietuvai reikšmingas ir dėl čia pasirašyto Gotlando komunikato, ir dėl to, kad čia vyko 36-osios Europos lituanistinių studijų savaitės renginiai, darę didelį poveikį išeivijos kultūriniam ir Lietuvos gyvenimui. Šios savaitės kasmet Europoje buvo rengiamos nuo 1954 m. Pirmąkart surengtos Vokietijoje, prie Bodeno ežero. Idėja jas rengti kilo į Vakarus pasitraukusiems inteligentams. Pirmųjų savaičių organizatoriai buvo Antanas Maceina, Zenonas Ivinskis, Jonas Grinius, Alina Grinienė, Vincas Natkevičius, Kajetonas Čeginskis ir kiti.
Istorinis Gotlando dvaras
Katthammarsviko dvaras yra vienintelis dvaras Gotlando saloje (Švedijos kultūros paveldas). Pagrindinis dvaro pastatas iš kalkakmenio buvo pastatytas XVII a. Ūkinis sandėlis ir tvartas buvo pristatyti vėliau. XIX a. pradžioje ūkis buvo modernizuotas. Pagrindinis pastatas įgavo dabartinę išvaizdą, pristatant viršutinį aukštą. Dvarą pertvarkė pirklys Axelis Häggas, vedęs Dubbe šeimos atstovę. Jacobas Dubbe buvo garsiausias salos pirklys. Häggų šeima šiame dvare gyveno iki 1951 m.
Vėliau ūkis buvo parduotas Švedijos turistų asociacijai ir paverstas jaunimo nakvynės namais. Pagrindinis pastatas atviras visuomenei. Šiuo metu istorinis dvaras tapo viešbučiu „Katthamra Gård“ ir pobūvių vieta. Užsisakyti kambarius galima trijuose skirtinguose dvaro namuose, o klojimas, kur buvo pasirašytas Gotlando komunikatas, paverstas pokylių sale. Klojimo palėpėje matyti tas pats medinių lentų, gegnių, sijų stogas, kuris užfiksuotas ir Gotlando komunikato pasirašymo metu (žr. nuotraukas).
Čia galima susipažinti su visuomenei atviru viešbučiu, įrengtu Katthammarsvik dvare:
https://hostel.se/tour-tag/katthammarsvik/
https://hostel.se/hostel/katthamra-gard-katthammarsvik-gotland/
Kaip rašoma viešbučio svetainėje, „Viduramžiais menantis dvaras buvo kruopščiai restauruotas, siekiant išsaugoti turtingą paveldą ir kartu suteikti šiuolaikinių patogumų“. Pagrindiniame pastate yra įspūdingas XIX a. interjeras, įskaitant nuostabius sienų paveikslus ir elegantiškus salonus.
Apie klojimą rašoma: „dvaro kalkakmenio tvartas gali sutalpinti iki 120 sėdimų svečių, siūlydamas kaimišką, bet elegantišką aplinką įsimintiniems renginiams“. Vykstant į Gotlandą, dvarą tikrai verta aplankyti.
Nuotraukoje – Katamragardo dvaras. Daugiau nuotraukų – KPD feisbuke.
Parengė Jūratė Mičiulienė
Ši naujiena parengta pagal Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos informaciją