Žiemą pelkės daugeliui atrodo sustingusios, tuščios ir tylos apgaubtos. Tačiau iš tiesų tai metas, kai vyksta ne mažiau svarbūs procesai nei vasarą. Apie pelkių reikšmę biologinei įvairovei, jų būklę Žuvinto biosferos rezervate ir žiemos svarbą hidrologiniam režimui pasakoja Žuvinto biosferos rezervato patarėjas Tomas Pikūnas.
Atrodo, kad žiemą pelkės ištuštėja. Ar tai tiesa?
Tai gana dažnas mitas. Žiemą pelkės tik atrodo ramios, tačiau iš tikrųjų jos gyvena savo, labai savitu ritmu. Tiesiog daug kas vyksta po sniegu, po ledu ir po durpių sluoksniu. Pelkėse žiemoja daugybė organizmų – vabzdžiai, varliagyviai, smulkūs bestuburiai, taip pat augalų šaknys ir sėklos, kurie pavasarį vėl atgyja.
Kodėl pelkės laikomos bioįvairovės „salomis“?
Pelkės – tai unikalios ekosistemos, susiformavusios per tūkstančius metų. Jose vyrauja specifinės, tik šioms buveinėms būdingos sąlygos: didelė drėgmė, rūgšti terpė, mažai maistinių medžiagų. Todėl čia gyvena rūšys, kurios niekur kitur neišgyventų arba kurių tiesiog kitur negali būti. Galima sakyti, kad pelkės yra savotiškos bioįvairovės salos – atskiros, labai jautrios, bet nepaprastai vertingos.
Kokios rūšys Žuvinto pelkėse išgyvena žiemą?
Žuvinto biosferos rezervato šlapynėse gyvena daug įdomių gyvūnų. Žiemą čia galima aptikti briedžių, elnių, stirnų, lapių, ūdrų kartais – vilkų pėdsakų. Pelkėse ir jų pakraščiuose žiemoja tetervinai, kurapkos, kryžiasnapiai, pelėdos. Kai kurios paukščių rūšys, pavyzdžiui, jūriniai ereliai, pelkėse lankosi ieškodami grobio. Po vandeniu ir durpėse žiemoja įvairūs varliagyviai, o vabzdžių lervos išlieka gyvybingos net ir labai šaltomis sąlygomis.
Kuo žiema svarbi pelkių hidrologiniam režimui?
Žiema – itin svarbus metas pelkėms. Lietingas ruduo, sniegas ir lėtas pavasarinis tirpsmas leidžia pelkėms kaupti vandens atsargas. Tai ypač aktualu po pastarųjų metų sausrų. Pavyzdžiui, Žuvinto ežero ir pelkių pakraščiai 2023-2024 metais buvo smarkiai nusekę, vietomis vandens lygis buvo kritiškai žemas. Dabar situacija šiek tiek pagerėjusi, labai tikimės, kad šį snieginga žiema papildys vandens balansą, padės atkurti natūralų hidrologinį režimą ir sudarys geresnes sąlygas augalams bei gyvūnams.
Kodėl pelkių apsauga šiandien tokia svarbi?
Pelkės – tai ne tik biologinės įvairovės saugyklos. Jos kaupia anglį, reguliuoja vandens režimą, mažina potvynių ir sausrų riziką. Tuo tarpu nusausintos pelkės tampa šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltiniu, o atkurtos – vėl pradeda veikti kaip gamtiniai „filtrai“ ir „rezervuarai“. Žiema – geras metas suprasti, kad net ir tada, kai gamta atrodo sustingusi, jos apsaugai vyksta labai svarbūs procesai. Pavyzdžiui, tik esant pakankamam įšalui galima atlikti gamtotvarkus darbus, tokius kaip krūmų ir atžalų šalinimas, kuriuos palikus keičiasi pelkių struktūra – jos užželia krūmais, pasikeičia hidrologinis režimas ir galiausiai jų būklė blogėja.
Ar žiemą verta lankytis pelkėse?
Tikrai taip, jei tai daroma saugiai ir atsakingai. Žiema pelkėse leidžia pamatyti visai kitą kraštovaizdį – atviras erdves, gyvūnų pėdsakus, tylą, kurios vasarą mažiau. Nors Žuvinto biosferos rezervate yra didžiausia Lietuvos pelkė, tačiau takų ar maršrutų, skirtų savarankiškam lankymuisi čia nėra dėl rezervato statuso. Lankytojai gali apžvelgti Žuvintą iš mokomojo tako ir paukščių stebėjimo vietų, įrengtų šalia lankytojų centro.
Kviečiate paminėti Pasaulinę pelkių dieną?
Žuvinto biosferos rezervate lankymasis įprastai negalimas, tačiau kartą per metus atsiveria išskirtinė galimybė jį pažinti lydint direkcijos specialistams.
„Taip, kviečiame 2026 m. sausio 31 d. prisijungti prie Pasaulinei pelkių dienai skirto žygio Žuvinto biosferos rezervate. Tai puiki proga iš arčiau susipažinti su žiemiškomis pelkėmis, sužinoti apie jų gyventojus, vandens reikšmę ir pelkių atkūrimo svarbą. Dėl detalesnės informacijos kviečiame sekti mūsų „Facebook“ paskyrą“, – susipažinti su ypatingu žiemišku pelkių pasauliu kviečia Žuvinto biosferos rezervato patarėjas T. Pikūnas.
Ši naujiena parengta pagal Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos informaciją