Paskutinį gruodžio savaitgalį Lietuvoje siautė vėjai. Stipriausi audringi vėjai fiksuoti šalies vakariniame regione – pajūrio zonoje vietomis gūsiai viršijo 30 m/s. Vėtros pridarė nemažai žalos ne tik elektros tinklams ir pastatams, bet ir miškams, kuriuose laužė ir vertė medžius. Valstybinė miškų tarnyba kviečia miškų savininkus apžiūrėti savo miškus ir vėjo ar kitų veiksnių pažeistus medžius sutvarkyti savo valdose iki pavasarinio atšilimo.
Valstybinės miškų tarnybos miško sanitarinės apsaugos specialistai pažymi, kad nuo 2022 m. eglynus šalies miškuose intensyviai puola žievėgraužis tipografas. Šis vabalas yra pavojingiausias mūsų miškų kenkėjas. Apsigyvena po žalių eglių žieve per visą medžio stiebo ilgį. Žievėje išgrauždamas takus, pažeidžia gyvybinius audinius, todėl eglės greitai nudžiūva. Ketverius pastaruosius metus daugelyje Lietuvos eglynų reikėjo sutvarkyti didelius kiekius kenkėjo pažeistų eglių. Dėl žievėgraužio tipografo masiškiausiai pasireiškusių pakenkimų kai kuriose savivaldybėse 2023 m., 2024 m. ir 2025 m. buvo skelbiama stichinė nelaimė miškuose.
Žievėgraužis tipografas pirmiausiai užpuola vėjo išverstas ar nulaužtas žalias egles, taip pat labiausiai nusilpusias – pavyzdžiui, nuo sausros. Jose sparčiai ir gausiai pasidaugina. Ir tuomet masine ataka gali užpulti ir įveikti visiškai sveikas egles, eglynuose sudarydamas ilgalaikius masinio dauginimosi židinius. Kuo eglynai vyresni, tuo mažiau atsparūs žievėgraužių atakoms.
Siekiant eglynuose sumažinti žievėgraužių daromą žalą, būtina stebėti 40 metų bei vyresnius medynus ir iš jų nuolat šalinti išverstas, nulaužtas ar labai pažeistas egles, kol jose dar neapsigyveno žievėgraužių vabalai. Kenkėjo jau apniktas egles reikia šalinti, kol žievėgraužiai dar tik vystosi po žieve, kad jie negalėtų apnikti naujų eglių ir nevaldomai plisti miškuose.
Šaltasis metų laikas pats tinkamiausias susitvarkyti pažeistus medynus. Kai naktimis ir dienomis laikosi šaltukas, jis sukausto žemės paviršių ir daro jį lengviau pravažiuojamą. Tuomet naudojama technika mažiausiai pažeidžia dirvą, aplinką ir netrikdomi laukiniai miško gyventojai.
Pažeistas egles sutvarkius šaltuoju metų laiku, nukirstų medžių kelmų bei kirtimo liekanų skleidžiamas kvapas išblėsta iki pavasario ir atšilus orams į šiuos medynus žymiai mažiau vilioja skraidyti pradėjusius žievėgraužio tipografo vabalus. Jei iki pavasarinio gamtos atbudimo iš miško pašalinsime nulaužtus, išverstus, kenkėjų apniktus ar džiūstančius medžius, tai bus veiksminga priemonė, galinti sumažinti žievėgraužių plitimą ir jų daromą žalą.
Maloniai prašome visų savininkų aktyviai stebėti savo miškų būklę ir tvarkyti vėjo bei kenkėjų pažeistus medžius, neleisti juose vystytis žievėgraužių masiniams židiniams. Miško savininkus, nežinančius, nuo ko pradėti, kokie yra reikalavimai, norint gauti leidimą kirsti miškui, Valstybinė miškų tarnyba kviečia kreiptis į jos konsultacijų centrą tel. +370 670 06211. Tarnybos specialistai pakonsultuos, kokius žingsnius atlikti, siekiant sutvarkyti pažeistus medžius ir apsaugoti savo mišką.
Valstybinė miškų tarnyba yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, įgyvendinanti valstybės politiką gamtos išteklių (miškų, augalų nacionalinių genetinių išteklių) valdymo srityje.
Virgilijus Vasiliauskas,
Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyriaus vedėjas
Ši naujiena parengta pagal Valstybinės miškų tarnybos informaciją