Marija Birutė Alseikaitė-Gimbutienė gimė 1921 m. sausio 23 d. Vilniuje. Jos tėvai – Danielius Alseika ir Veronika Janulaitytė-Alseikienė – buvo gydytojai, aktyviai besidomėję lietuvių tautosaka ir menu. Dėl to šeimos namuose dažnai lankydavosi ir būdavo laukiami Vydūnas (Vilhelmas Storosta), Juozas Tumas-Vaižgantas, Jonas Basanavičius bei kiti Lietuvos kultūrai nusipelnę asmenys. Tokia aplinka neabejotinai formavo mažosios Alseikų atžalos pasaulėžiūrą ir interesus.
Iš pradžių M. Alseikaitė mokėsi Vytauto Didžiojo gimnazijoje Vilniuje. 1931 m. kartu su motina ji persikėlė gyventi į Kauną. Čia ji pradėjo mokytis Kauno „Aušros“ mergaičių gimnazijoje. Klasėje kartu mokėsi su Alena Landsbergyte, architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio dukra, ir Rimute Jablonskyte, istoriko Konstantino Jablonskio – Jono Jablonskio sūnaus – dukra, su kuria užsimezgusi draugystė išliko iki pat gyvenimo pabaigos.
Mokymosi gimnazijoje metais ji buvo itin aktyvi: mokėsi užsienio kalbų, daug skaitė, skambino pianinu ir priklausė skautų organizacijai. Aktyvus dalyvavimas skautų veikloje 1936 m. suteikė galimybę vykti į pasaulinį skautų suvažiavimą Danijoje. 1938 m. ji baigė gimnaziją ir įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto lingvistikos studijas.
Lietuvai atgavus Vilniaus kraštą, M. Alseikaitė išvyko studijuoti archeologijos į Vilniaus universitetą. 1941 m. ištekėjo už ilgalaikio draugo Jurgio Gimbuto. 1942 m., apsigynusi diplominį darbą „Lietuvių laidosena geležies amžiuje“, ji įgijo magistro laipsnį. Tais pačiais metais porai gimė pirmoji dukra – Danutė.
Artėjant antrajai sovietų okupacijai, šeima nusprendė pasitraukti iš Lietuvos į Vokietiją. Būdama Vokietijoje, Tiubingeno universitete, M. Gimbutienė apsigynė disertaciją „Laidosena Lietuvoje priešistoriniais laikais“ ir įgijo filosofijos daktaro laipsnį. 1949 m. Gimbutų šeima išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas.
Jungtinėse Amerikos Valstijose 1950 m. M. Gimbutienė pradėjo dirbti Harvardo universitete. Darbo pradžia Harvarde buvo itin sudėtinga dėl tuo metu JAV universitetuose vyravusios patriarchalinės sistemos. Jos žinios buvo vertinamos, tačiau ji nuolat patirdavo diskriminaciją vien dėl to, kad buvo moteris. Iš pradžių ji vertė Rytų Europos archeologinius tekstus. 1956 m., gavusi Nacionalinio mokslo fondo paramą, ji išleido knygą „Rytų Europos proistorė“. Vėliau M. Gimbutienė pradėjo dėstyti Antropologijos departamente, kur jos paskaitos sulaukė palankių atsiliepimų.
1963 m. M. Gimbutienė buvo pakviesta tapti Kalifornijos Los Andželo universiteto dėstytoja, todėl kartu su dukromis – Živile (gim. 1947 m.) ir Rasa (gim. 1954 m.) – persikėlė gyventi į JAV Vakarų pakrantę – Kaliforniją. Ji apsigyveno Los Andželo apylinkėse, Topangoje. Naujieji namai greitai tapo vieta, kur dažnai lankydavosi žinomi lietuvių išeivijos šviesuoliai, tokie kaip Vytautas Kavolis ir Algirdas Julius Greimas.
1967–1980 m. M. Gimbutienė vadovavo archeologijos paminklų tyrinėjimams Pietų Europoje: Bosnijoje, Makedonijoje, Graikijoje ir Italijoje. Ji tyrinėjo Starčevo–Koroso kultūros gyvenvietes bei Sesklo kultūros Achilejono gyvenvietę. Per savo mokslininkės karjerą išleido 23 knygas, kelis šimtus straipsnių ir dalyvavo daugiau kaip 30 tarptautinių mokslinių konferencijų. Jos tyrimai apėmė priešistorės Europą, jos mitologiją ir socialinę struktūrą. 1993 m. jai buvo suteiktas VDU garbės daktaro laipsnis.
Būdama jau pagarsėjusi ir nusipelniusi mokslininkė, M. Gimbutienė ne kartą lankėsi Sovietų Sąjungoje. 1968 m. ji skaitė paskaitą Lietuvoje, į kurią susirinko gausus klausytojų skaičius. 1981 m. ir 1988 m., vėl lankydamasi Lietuvoje, M. Gimbutienė skaitė paskaitas apie paleolito ir neolito kultūrų deivę. Mokslininkės paskaitos labai domino lietuvius, ne tik dėl galimybės pasisemti žinių, bet ir todėl, kad jie galėjo pamatyti laisvame krašte – Amerikoje – gyvenusią lietuvę.
Marija Birutė Alseikaitė-Gimbutienė mirė 1994 m. vasario 2 d. Los Andžele. Tų pačių metų gegužės 8 d. jos palaikai buvo perlaidoti Kaune, Petrašiūnų kapinėse.
Naudoti šaltiniai ir literatūra:
Visuotinė lietuvių enciklopedija – Marija Gimbutienė.
Bernardinai.lt straipsnis apie Mariją Gimbutienę.
Jablonskytė-Rimantienė, Rimutė. „Pasaulis jos neužmiršta ir dabar“. Iš: Marija Gimbutienė… iš laiškų ir prisiminimų, sud. Živilė Gimbutaitė ir Kornelija Jankauskaitė, 219-223. Vilnius: Žaltvykslė, 2005.
Jankauskaitė, Kornelija. „Marija Gimbutienė: keliautoja ir tyrėja“. Iš: Lietuvos archeologija 47 t. 43-54. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2021.
—
1-asis dokumentas – Marijos Birutės Alseikaitės Vytauto Didžiojo gimnazijos 1-os klasės baigimo pažymėjimas. 1931 m. spalio 2 d. KRVA. F. 164, ap. 2, b. 47, l. 2.
2-asis dokumentas – Marijos Birutės Alseikaitės Kauno „Aušros“ mergaičių valstybinės gimnazijos baigimo atestatas. 1938 m. birželio 15 d. KRVA. F. 164, ap. 2, b. 47, l. 5.
3-asis dokumentas – Marijos Birutės Alseikaitės LR vidaus paso kortelė. 1938 m. rugpjūčio 19 d. KRVA. F. 66, ap. 1, b. 2728.
4-asis dokumentas – Marijos Birutės Alseikaitės LR vidaus paso kortelės antra pusė. 1938 m. rugpjūčio 19 d. KRVA. F. 66, ap. 1, b. 2728.
Ši naujiena parengta pagal Kauno regioninio valstybės archyvo informaciją