Valstybinė kultūros paveldo komisija pristatė tyrimą, skirtą savivaldybių veikloms kultūros paveldo srityje 2024 metais. Tyrimu buvo siekiama kompleksiškai įvertinti savivaldybių vykdomą paveldosaugos politiką, analizuojant tiek kiekybinius (savivaldybių skiriamas ir pritraukiamas lėšas), tiek kokybinius (paveldosaugos iniciatyvas, veiklas ir aktualijas) kultūros paveldo apsaugos aspektus.
Ilgamečio tyrimo uždaviniai
Kultūros paveldo komisija nuo 1997 m. sistemingai renka duomenis apie savivaldybių skiriamas lėšas kultūros paveldo apsaugai – kiekvienais metais kreipiamasi į visas Lietuvos savivaldybes, prašant pateikti informaciją apie finansavimą, skiriamą kultūros paveldui. Šis tęstinis monitoringas leidžia analizuoti kultūros paveldo finansavimo dinamiką, atskleidžiant savivaldybių prioritetų pokyčius ir finansines galimybes kultūros paveldo srityje per ilgą laikotarpį.
Atliekant 2024 metų tyrimą surinkta ir susisteminta 60 savivaldybių pateikti duomenys, pasitelkiant finansinių rodiklių ir savivaldybių vykdomų paveldosauginių veiklų analizę, įvertintas savivaldybių skiriamas ir pritraukiamas finansavimas kultūros paveldo apsaugai, nustatyti kultūros paveldo objektų pasiskirstymo savivaldybėse ypatumus ir jų sąsajos su savivaldybių paveldosaugos veiklomis.
Tyrime taip pat išanalizuoti savivaldybių vykdomos paveldosaugos iniciatyvos bei administracinės praktikos ir, remiantis gautais duomenimis, sistemingai pildomas Valstybinės kultūros paveldo komisijos 2023 m. sukurtas Savivaldybių paveldosauginis indeksas.
Ryškus Vilkaviškio r. savivaldybės ir bendruomenių bendradarbiavimas
Vykdant tyrimą pirmą kartą buvo siekiama įvertinti ne vien tik savivaldybių administracijų veiklas kultūros paveldo apsaugos srityje, bet ir vietos bendruomenių bei pavienių asmenų iniciatyvumą, siekiant nustatyti, kaip aktyviai gyventojai patys prisideda prie paveldo išsaugojimo, kokias veiklas organizuoja ir kokius pokyčius sugeba paskatinti savo aplinkoje.
Vilkaviškio r. savivaldybė – viena aktyviausių šioje srityje. Tyrime pažymėtas savivaldybės kompleksinis požiūris: kultūros įstaigų, bendruomenių, savivaldybės finansinės paramos ir viešinimo priemonių integracija.
Vilkaviškio r. bendruomenės aktyviai dalyvauja ir pačios inicijuoja kultūrinius, edukacinius renginius kultūros paveldo objektuose ir vietovėse. Didelio atgarsio ir susidomėjimo sulaukė muzikos renginiai. Bartninkų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios statinių komplekse vyko jau tradiciniu tapęs bardų muzikos festivalis „Šviesos ir muzikos dermė b‘ART“. Šį projektą 2024 m. rėmė Lietuvos kultūros taryba ir Vilkaviškio r. savivaldybė. Vištyčio muzikos pakrantės renginiai taip pat vyko kultūros paveldo objektuose – Vištyčio vėjo malūno komplekse ir Vištyčio evangelikų-liuteronų bažnyčioje. Koncertų metu buvo renkamos lėšos Vištyčio evangelikų-liuteronų bažnyčios vidaus remonto darbams. Šios iniciatyvos dėka buvo atliktas bažnyčios vidaus remontas.
Savivaldybė biudžeto lėšomis prisideda prie kultūros ir edukacinių renginių, skiria lėšų kultūros paveldo objektų tvarkymo darbams, tyrimams. Vištyčio evangelikų-liuteronų bažnyčios vidaus remonto darbams savivaldybė skyrė 13 000 Eur. Prie projekto Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus kultūros paslaugų prieinamumo ir įvairovės didinimas“, kuriame vyksta Paežerių dvaro sodybos kiaulidės tvarkymo darbai, įsipareigojusi prisidėti 128 070 Eur. 2024 m. baigti Vilkaviškio viešosios bibliotekos, kuri veikia kultūros paveldo objekte – buvusiame Vilkaviškio Jono Basanavičiaus gimnazijos pastate, vidaus remonto darbai. Savivaldybė šiame projekte prisidėjo 155 000 Eur. Vinkšnupių dvaro sodybos fragmentų tvarkomiesiems tyrimams iš savivaldybės biudžeto buvo skirta 4 100 Eur.
Prie kultūros paveldo sklaidos aktyviai prisideda Vilkaviškio verslo ir turizmo informacijos centras, Vilkaviškio rajono viešoji biblioteka, kurios iniciatyva ir pastangomis leidžiama svetainė https://etnografijavilkaviskis.lt/.
Pateiktos išvados ir rekomendacijos
Valstybinės kultūros paveldo komisijos atliktas tyrimas parodė, kad savivaldybės vis dažniau kultūros paveldą vertina kaip svarbų socialinio, kultūrinio ir ekonominio vystymosi išteklių, tačiau jo potencialas dar nėra pilnai išnaudojamas. Viena didžiausių problemų išlieka finansavimo trūkumas ir nepakankamas paveldo objektų savininkų įsitraukimas į jų tvarkybą.
Siekiant gerinti kultūros paveldo apsaugą, komisija rekomenduojama stiprinti finansinių ir nefinansinių paskatų sistemas, plėtoti savivaldybių paveldotvarkos programas, gerinti konsultacinę ir metodinę pagalbą paveldo objektų savininkams bei aktyviau skatinti paveldo aktualizavimą, visuomenės švietimą ir paveldo pritaikymą šiuolaikiniams bendruomenių poreikiams.
Tyrimo ataskaita: Valstybinės kultūros paveldo komisijos interneto svetainėje.