Lietuvos etnografijos muziejaus darbuotojai linki Jums mintimis skubėti lėčiau ir prisiminti prosenelių ir senelių dovanotas šeimos tradicijas. Ši eksponato byla skirta tiems, kurie sugalvos šiais metais paįvairinti pasiruošimą Kūčioms ir aguonpienį pasigaminti taip, kaip tai darė mūsų proseneliai.

XX amžiaus 4-ajame dešimtmetyje buvo šeimininkių, kurios aguonas grūsdavo molinėje puodynėje ar čerpėje su kočėlu. Etnologei Nijolei Marcinkevičienei pateikėja iš Pavarėnio kaimo (Varėnos r. sav.) pasakojo, kad išbrinkusias aguonas per Kūčias trindavo čerpėje (terlėje, latuškoje) su kirvakočiu ar kočėlo galu. Tai senovinis indas išnykęs iš mūsų kasdieninės buities. Keletas išlikusių čerpių saugoma ir Lietuvos etnografijos muziejuje. Jos buvo molinės, naudotos aguonoms, kanapėms trinti bei pyragams kepti. Dažniausiai dubens formos į viršų platėjančiais šonais, kartais su snapeliu, juodos ar tamsiai rudos spalvos. Vieno, dviejų litrų talpos. Čerpės lipdomos su žvirgždo priemaiša, o dugno viduryje – iškilimas, kad būtų patogiau ir lengviau trinti.

Kūčioms Dieveniškėse (Šalčininkų r. sav.) čerpę su aguonų pienu pastatydavo ant stalo, iš jos visa šeima ir valgydavo. Į aguonų pieną primerkdavo kvietinių ar grikinių šližikų. Šiose apylinkėse čerpę naudodavo ir vestuvių papročiuose. Jaunuosius tėvai sutikdavo ir išlydėdavo rankose laikydami rankšluosčiu apgaubtą čerpę, į kurią įdėdavo duonos riekę ir įberdavo druskos. Vestuvėms baigiantis, ir svečiams pradėjus ruoštis namo, pirmasis svotas paimdavo čerpę, mesdavo į duris – jei suduš jaunieji bus turtingi. Taip pat šis indas buvo laikomas moteriškos giminės simboliu. Todėl linkėdami pirmagimės dukters, artimieji jaunajai išvažiuojant į vyro namus, paslapčia į roges ar vežimą tarp šiaudų įdėdavo čerpę. Kad gimtų sūnus, šiauduose slėpdavo ąsotį.

Parengė vyresnioji muziejininkė Milda Šemeklytė

 

Puodas „čerpė“ aguonoms trinti. R. Žaltausko nuotrauka

64990 LBM 39265 NA 4422 bv uai 2560x2048 1

 

Puodžiaus Vyganto Jezersko rankų darbo čerpė. R. Žaltausko nuotrauka

002 uai 1929x1543 1

Naudota literatūra:

Marcinkevičienė N. Pavarėnis. Vilnius, 199. P. 79.

Kudirka J. Lietuvos puodžiai ir puodai. Vilnius, 1973, p. 63.

Milius V. Tradiciniai namų apyvokos daiktai // Panemunių dzūkai. Vilnius, 1970. P. 111.

Samulionytė J. Ąsotis: nuo daikto iki pramogos //Lietuvos muziejų rinkiniai. IX mokslinė konferencija. Etninis paveldas muziejuose. Rumšiškės, 2006. Nr. 5. P. 44.

Samulionytė J. Kaimiečių stalo indai ir įrankiai // Dieveniškės / Sud. Mačiekus V. Vilnius, 1995. P. 301–302.