Gruodžio 12 d. Šalčininkų rajono šeimos ir vaiko gerovės centras organizavo Kalėdinę šventę „Širdžių šiluma“, kurios metu kartu su globėjais, globos ambasadoriais ir bendruomenės svečiais buvo dalijamasi dėkingumu, artumo akimirkomis ir šviesiu Kalėdų laukimu.
Renginyje dalyvavo Šalčininkų rajono valdžios atstovai – vicemeras Valdemar Sliževski, Savivaldybės administracijos direktorius Gžegož Jurgo, Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Regina Sokolovič, taip pat Šalčininkų Šv. Petro Apaštalo parapijos klebonas Stanislav Matiukevič ir vikaras Miroslav Jan Domanski.
Susirinkusiuosius pasveikino centro direktorė Oksana Obločinska, kuri širdingai dėkojo svečiams už dalyvavimą, o ypatingus padėkos žodžius skyrė globėjams.
– Būti globėju – tai ne titulas ar pareigos, tai kasdienis pasirinkimas mylėti, kantriai auginti ir būti šalia net tada, kai sunku, – kalbėjo direktorė. – Daugiau negu 70 mūsų rajono vaikų šiandien gyvena Jūsų šeimose, Jūsų namuose ir, svarbiausia, Jūsų širdyse. Tačiau vis dar yra vaikų, ieškančių savo šeimų. Ačiū Jums už tai, ką darote, už prisiimtą atsakomybę ir drąsą. Tai didelis iššūkis ir rimtas darbas – kai kuriose šeimose globojami net penki vaikai, o kasdienybėje dažnai tenka vesti už rankos ne vieną, o du ar tris. Ačiū už bendravimą, už tai, kad randate laiko atvykti pas mus. Linkiu Jums stiprybės, kantrybės bei džiaugsmo, kurį dovanoja Jūsų vaikai, – sakė O. Obločinska.
Į centro darbuotojus bei globėjus kreipėsi Šalčininkų rajono vicemeras Valdemar Sliževski.
– Būti globėju reiškia prisiimti atsakomybę ne tik už savo, bet ir už vaikų ateitį. Šalčininkų rajono mero Zdzislavo Palevičiaus vardu nuoširdžiai dėkoju Jums už dideles pastangas, atsidavimą, gerą širdį ir drąsų žvilgsnį į priekį. Vesdami vaikus į gyvenimą, Jūs vedate į priekį ir visą visuomenę. Savivaldybė tai mato, vertina ir stengiasi padėti. Tariame Jums nuoširdų ačiū, – kalbėjo vicemeras.
Renginio metu savo pastebėjimais, emocijomis ir asmeninėmis patirtimis dalijosi globėjai Regina, dvi Kristinos ir Kazimieras.
– Niekas nežino, kur ir kada nuves Dievo takeliai. Niekada nemaniau, kad tapsiu globėja, tačiau net nepastebėjau, kaip mano namuose atsirado Jacek, o po kelių metų – ir Gleb. Jie atėjo tyliai, bet užpildė namus gyvenimu, triukšmu, rūpesčiais ir labai tikru džiaugsmu. Supratau, kad šeima – tai ne skaičius dokumentuose, o žmonės, kurie tampa savais, – sakė Kristina Slavinska, šiais metais pelniusi „Geriausio vaiko draugo“ apdovanojimą.
Tuo tarpu Kazimieras prisipažino, kad tą rytą nespėjo pasiskusti – per pusryčius vaikai užvertė klausimais, tad teko rinktis: skustuvas ar pokalbis.
– Esu laimingas, kad vaikai klausia ir nori bendrauti. Tai reiškia, kad jie pasitiki. Visą gyvenimą dirbau statybose, o dabar esu pagrindinis aptarnaujantis personalas savo vaikams, – juokavo Kazimieras, sukeldamas šypsenas salėje.
Renginio metu dalyvius džiugino vaikų pasirodymai – kupini energijos, nuoširdumo ir pozityvo. Dainos, šokiai ir drąsios vaikų šypsenos priminė, kad tikrasis Kalėdų stebuklas dažnai slepiasi paprastuose dalykuose – buvime kartu ir gebėjime džiaugtis.
Susitikimą vainikavo dalijimasis kalėdaičiais ir linkėjimais, kad kiekvienas vaikas rastų savo namus, o Kalėdų šviesa lydėtų ne tik per šventes, bet ir kasdienybėje.